Pokalbiai apie Dorovingumo Kodeksą

Septintasis pokalbis.
"Aš laikausi sveiko gyvenimo būdo"

Septintasis Tarptautinio Visuomeninio Judėjimo "UŽ DOROVĘ!" dalyvio Kodekso punktas paliečia plačią sveikatos temą. Šia tema yra atlikti šimtai medicininių tyrimų, parašyta tūkstančiai mokslinių ir kitų straipsnių, parengta daugybė mitybos, kvėpavimo, sveikatinimo sistemų, paremtų judesių atlikimu, ir bendrai paėmus - sveikos gyvensenos sistemų. Tačiau nuo to ligotų žmonių skaičius pasaulyje nemažėja, o priešingai, sveikų žmonių skaičiaus mažėjimo tendencija atrodo gana grėsmingai.

Be abejonės, galima tai paaiškinti prastėjančia ekologine situacija, nekokybiškais maisto produktais, prastu paveldimumu ir gautomis vaikystėje traumomis. Bet pagrindine priežastimi visada buvo ir išlieka: nesuvoktas žmogaus santykis su savo gyvenimu, kuris atveda į nesirūpinimą savo sveikata ir neteisingų prioritetų pasirinkimą (išorinis komfortas, daiktai, pramogos ir kita). Ir kol "nenugriaudėja griaustinis" ligų pavidalu – vieną sykį, kitą, dešimtąjį – žmogus nesusimąsto apie savo sveikatą.

Nejaugi mus tenkina buvimas ligos būklėje? O jeigu netenkina, tai kodėl mums nesusimąsčius, nepasirūpinus iš anksto susikurti sveiką gyvenseną?

Įjungiame sąmonę, pradedame mąstyti.

Gerą savijautą ir būseną nulemia ne tiktai fizinė sveikata. Žmogaus sveikata prasideda nuo... teisingo mąstymo. Tai akivaizdu.

Namo statyba prasideda... ne, ne nuo pamatų, o nuo architekto galvoje atsiradusio mintinio vaizdinio.

Kelionė prasideda ne nuo atvykimo į stotį, o nuo minties apie tai, kur norėtume nuvykti.

Bet kokios svajonės įgyvendinimas, bet kokio tikslo pasiekimas prasideda nuo šios svajonės ar tikslo vaizdinio sukūrimo.

Reiškia, mums reikia sukurti savo sveikatos vaizdinį! Pradėkime.

Tam, kad būtų sveikas mano kūnas, aš turiu: teisingai maitintis natūraliais produktais, judėti, praustis ir valytis dantis, atsisakyti žalingų įpročių (tokių kaip rūkymas, alkoholio, narkotikų vartojimas, priklausomybės nuo maisto ir mitybos įpročių bei kitų), įsisavinti seksualinės kultūros pagrindus ir t.t. – kiekvienas savo nuožiūra gali šį sąrašą papildyti.

Tam, kad būtų sveika mano siela (mano jausmai, emocijos), aš turiu: išmokti "susitvarkyti" su negatyviomis emocijomis, mokėti atleisti ir neįsižeisti, mokėti džiaugtis kiekvienu įvykiu ir žmogumi...

Tam, kad būtų sveika mano dvasia, aš turiu: išmokti nesavanaudiškai elgtis ir mylėti žmones, išsilaisvinti nuo egoizmo, įgyti tikrąją gyvenimo prasmę, supratimą, jog žmogus - tai, visų pirma, nemirtinga dvasinė esybė, kuriai aukščiausia vertybė yra besąlyginė meilė...

Bet tam, kad laiku nusiprausti, nusiteikti pozityviam požiūriui į tai, kas vyksta gyvenime ir išsilaisvinti nuo egoizmo, man reikia mintyse priimti šiuos sprendimus, t.y. man bus reikalinga sveika mastysena. Juk būtent mintyse žmogus sukuria detalius vaizdinius, analizuoja situaciją tam, kad galėtų pastebėti ryšį tarp priežasties ir pasekmės, priima sprendimus išsiugdyti naują naudingą įprotį ir t.t. Mes ir vėl sugrįžome prie to paties postulato, jog sveikata prasideda nuo teisingos mastysenos – nuo tvirto sprendimo gyventi kitaip priėmimo ir ryžtingo noro to sprendimo laikytis.

Nuo ko gi reikėtų pradėti gyventi kitaip?

Įsivaizduokime, kad mūsų kūnas, mūsų jausmai ir emocijos, mūsų mintys – tai viena didelė palėpė, į kurią per daugelį metų buvo sukraunami visi nereikalingi daiktai. Ir palaipsniui ši palėpė taip užsigriozdijo ir prisikaupė dulkių, kad tapo neįmanoma net paprasčiausiai į ją užeiti. Todėl vieną gražią dieną mums reikia priimti sprendimą ir pradėti valyti mūsų palėpės sankaupas. Štai jis, stebuklingasis pirmojo etapo žodis – "Apsivalymas"!

Ir visų pirma, tai – atsisakymas nuo žalingų įpročių: alkoholio, tabako, narkotikų, seksualinių piktnaudžiavimų, nekokybiškos muzikos, azartinių lošimų, televizoriaus žiūrėjimo. Visa tai yra priklausomybės, nuo kurių reikėtų išsilaisvinti. Į tą patį sąrašą patenka ir stiprus polinkis vartoti greitą maistą – pigų ir didžiąja dalimi kenksmingą maistą, mėsą ir saldumynus, šokoladą, kavą, gazuotus gėrimus coca-cola, pepsi-cola ir kitką.

Visų paprasčiausia - tai mitybos įpročių peržiūrėjimas.

Juk būtent maistas gali sveikus žmones paversti ligoniais! Mūsų fizinio kūno sveikatos palaikymui reikalingas tam tikras rinkinys baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų, fermentų, aminorūgščių, kurie daugumoje ir pakankamais kiekiais yra randami augaliniame pasaulyje, ir duoda naudą, jeigu yra išaugintas ekologiškai švariuose rajonuose, nenaudojant jo auginimui cheminių preparatų ir jeigu vartojamas pagrinde natūraliu pavidalu.

Daugelis iškilių istorinių asmenybių buvo vegetarai: Sokratas, Plutarchas, Konfucijus, Leonardas da Vinčis, Volteras, Niutonas, Einšteinas, Mahatma Ghandi, Svami Vivekananda, Rabindranatas Tagorė, Levas Tolstojus, Markas Tvenas, Bendžaminas Franklinas... Šiais laikais yra nemažai visuomenės veikėjų, aukščiausio lygio sportininkų, aktorių, nevartojančių mėsos. Mitybos racionas be mėsos jiems ne trukdė, o padėjo daryti pribloškiančius atradimus, siekti pasaulio rekordų, jausti kūno lengvumą ir minčių žvitrumą.

Pitagoras rašė: "Kol žmonės naikina gyvūnus, jie naikins ir vieni kitus. Žmogus, kuris pasėja žudymo ir skausmo sėklą, negali nuimti džiaugsmo ir meilės derliaus".

Pitagoro mokymą eiliuota forma aprašė žymus senovės poetas Ovidijus. Iš šio mokymo mes galime pasisemti rekomendacijų mitybai:

Jis, Pitagoras, pirmasis pasipriešino gyvūnų mėsos patiekimui į stalą; pirmasis prabilo tam, kad ištarti kupinus išminties žodžius, į kuriuos, tačiau, niekas neįsiklauso:

Tokiu būdu, remiantis senovės ir šiuolaikinėmis rekomendacijomis, mūsų maistą pagrinde turėtų sudaryti augalinės kilmės produktai – košės ir duona iš rupaus malimo miltų, sultys, mineraliniai vandenys, natūralūs produktai, tokie kaip medus, vaisiai, daržovės, riešutai, taip pat ir pieno produktai. Reikėtų vengti bet kokio cheminio maisto produktų apdorojimo, įskaitant konservavimą chemikalų pagalba, taip pat vengti produktų, pagamintų didelėse gamyklose ir turinčių savo sudėtyje kenksmingų medžiagų (tirštiklių, konservantų, palmių riebalų ir kt.).

Mums nereikia vartoti tiek maisto, kiek esame įpratę. Maisto kiekis ir jo kaloringumas su sveikata neturi nieko bendro. Svarbi yra maisto produktų sudėtis! Nuo mitybos kokybės priklauso ir psichinė sveikata, ir dvasinė pusiausvyra. Visa tai nuo senų senovės yra žinoma Rytuose, kur sakoma: "Pasakyk man ką tu valgai ir aš pasakysiu tau kas tu esi".

Mėsa maiste daro žmogų agresyviu, rafinuoti ir virti produktai – apatišku, alkoholis - neadekvačiu. Be to, nesaikingas ir tarpusavyje nesuderinamų maisto produktų vartojimas nulemia toksinų susidarymą, kurie nuolatos nuodija organizmą. Apie tai rašė Polis Bregas, daugybės bestselerių apie organizmo valymą autorius. Jis sakė: "Iki tol, kol toksinai lieka organizme, niekas negali jaustis iš tikrųjų gerai, bet organizmo valymosi ir jo detoksikacijos metu bendra sveikatos būklė staigiai pagerėja... Tokiu būdu, visa mūsų sveikatos paslaptis yra 3-uose žodžiuose: valykite savo organizmą!" Reikia atkreipti dėmesį į tai, jog pats daktaras Bregas savo gyvenimu įrodė organizmo valymo ir sveikos mitybos efektyvumą, taip pat, gyvenime, o ne pasakoje "gyveno ilgai ir laimingai".

Tas pats pasakytina ir apie mūsų emocijų išvalymą. Emocijas, visų pirma, reikėtų išvalyti nuo negatyvo apnašų artimųjų, kitų žmonių, šalies, planetos atžvilgiu. Reikia kontroliuoti savo susierzinimą ir pyktį, kurie atveria kelią daugybei ligų.

Senovės kinų medicina liudija apie tokias pykčio pasekmes:

– sulaikomi viduje pyktis bei susierzinimas sukelia opą ir gastritą;

– sukauptas susierzinimas auga kepenų ir kasos auglių pavidalu;

– pyktis veda mastopatijos ir krūties vėžio link;

– sukauptas pyktis iššaukia stresą, kuris dažnai baigiasi netikėtais panikos ir nemigos priepuoliais.

Todėl išmintigi kinai ypatingai įsiklauso į rekomendacijas, padedančias išsilaisvinti nuo pykčio.

Tas pats liečia ir mūsų minčių išvalymą. Šioje vietoje derėtų atsisakyti nuolatinio galvojimo savo mintyse apie negatyvias situacijas – šios niūrios mintys apgaubia mus kaip pilki debesys, per kuriuos mūsų link iš išorės negali prasimušti malonūs ir džiuginantys gyvenimo vaizdiniai. Begalinės televizijos laidų peržiūros: žinios apie negatyvius įvykius, filmai su prievartos ir susišaudymo scenomis taip pat neskatina šviesių minčių atsiradimo. Po peržiūros mes dar kažkiek laiko galvojame ir išgyvename tai, ką pamatėme televizoriaus ekrane. Kokie, po tokių laidų peržiūros, dar gali būti pamąstymai apie tai kas išaukština.

Griaunamąjį poveikį mūsų sąmonei turi garsi muzika su kapotu ir neteisingu ritmu. Žmogui, kuris reguliariai kurtina save tokia muzika, sutrinka gebėjimas koncentruotis, jis praranda gebėjimą suvokti tikrąjį grožį ir išreikšti elementarų rūpestį bei pagarbą aplinkiniams žmonėms.

Taigi, pateikime išvadas.

Pirma, ką reikėtų padaryti savo sveikatos gerinimui – tai suvokti, jog mes patys savo neteisingais poelgiais, mintimis ir jausmais privertėme sirgti mūsų fizinį kūną. Niekas nėra kaltas dėl mūsų ligų, išskyrus mus pačius! Tokio paprasto dalyko suvokimas yra pirmasis žingsnis savęs išgydymo link.

Atitinkamai, mūsų sveikata – mūsų pačių rankose! Antruoju žingsniu galėtų būti priimtas sprendimas atsisakyti elgsenos, kuri skatina susirgimus. Vieniems tai būtų išsilaisvinimas nuo neigiamų minčių, kitiems – nuo neigiamų jausmų, tretiems – nuo neigiamų poelgių, o kai kuriem – nuo visko vienu metu. Tai apsivalymo etapas.

Na, ir pagaliau, trečiasis žingsnis – pakeitimas: visa, kas nekokybiška, pakeičiame tuo, kas yra kokybiška, naudinga, gražu ir pozityvu. Pripildome tuo, kas yra švaru ir gražu, savo kūną, savo emocijas, jausmus ir mintis.

Kūno sutvirtinimui ir prisotinimui mums bus reikalingi: fiziniai pratimai, judėjimas, pasivaikščiojimai gryname ore, pakankamas buvimas saulėje, gamtoje, švarus vanduo ir natūralūs produktai. O mūsų "palengvėjęs", išsivalęs organizmas apdovanos mus džiaugsmo ir lengvumo pojūčiais.

Švariu maistu mūsų jausmams ir emocijoms yra laikas, praleistas gamtoje (be šašlykų ir muzikos, sklindančios iš radijo imtuvo). Todėl, mokysimės klausytis gamtos garsų: žolės šnarėjimo, paukščių čiulbėjimo, upelių čiurlenimo, vabzdžių dūzgimo... Žiūrėti į paukščius, medžius, upę, debesis... Klausytis tylos... Gamtoje vyrauja visiška harmonija. Tuomet kai esame tyloje ant upės ar jūros kranto, miške ar laukuose, mes išties esame Dievo Namuose. Mes galime išgyventi nepaprastą jaudulį dėl Dievo rūpesčio mumis. Jis pastatė mums pačias tobuliausias Gamtos Šventoves. Ir mūsų apsilankymas Gamtoje gali būti prilygintas apsilankymui Šventovėje, kurioje mes išgyvename pagarbų jaudulį ir padėką Dievui už kiekvieną tylos, ramybės ir susitaikymo minutę. Gamtos Šventovėje išgyja mūsų siela.

Klasikinės muzikos garsai ir praėjusių amžių tapytojų kūriniai taip pat skatina mūsų sielą prisipildyti pačiais gražiausiais jausmais. Tik šviesūs pavyzdžiai, tiktai grožis turi užimti pirmąsias vietas visose žiniasklaidos priemonėse, ir ypatingai televizijoje bei internete.

Meditacija, malda ir kitos dvasinės praktikos pagelbės mums, pripildant mūsų protą ir įgyjant gebėjimą bei pakankamą jautrumą tam, kad galėtume atskirti ir pastebėti pačias subtiliausias gyvenimo apraiškas.

Pasikeitusi mąstysena ir gyvenimo būdas apdovanos mus galybe laisvo laiko, jėgų ir energijos, kuriuos mes galėsime skirti kūrybai ir triūsui bendram labui – kitų žmonių, visų gyvų būtybių, visų mūsų namų - Žemės planetos, labui.

Tatjana Mikušina, Jelena Iljina