Pokalbiai apie dorovės kodeksą

Įvadas

Judėjimo „UŽ DOROVĘ!” gimimas primena išsiskleidusį žiedą, jauną ir tyrą, nuo pat savo žydėjimo pradžios kaupiantį aromato jėgą. Neveltui Judėjimas savo simboliu pasirinko baltą lelijos žiedą – kaip tyrumo ir harmonijos simbolį. Balta lelija baltai-mėlynos juostelės, dar vieno simbolio, fone, kalba apie taurumą ir pakylėtus siekius, gailestingumą ir dvasingumą. Iš esmės, visos šios savybės ir yra Dorovės sudedamosios dalys.

Kiekvienas žmogus, įsijungęs į Judėjimą „UŽ DOROVĘ!”, stengiasi būti dorovingu visame kame. Šiandien jau yra daugiau nei du tūkstančiai judėjimo dalyvių ir su kiekviena diena jo gretos pasipildo vis naujais žmonėmis. Šie žmonės gyvena įvairiausiose šalyse – Rusijoje ir JAV, Vokietijoje ir Ukrainoje, Latvijoje ir Naujojoje Zelandijoje – 44-iose (šiuo metu) pasaulio šalyse.Judėjimas yra tarptautinis ir nėra susijęs su religinėmis, politinėmis ir jokiomis kitomis ambicijomis. Jo dalyviai išpažįsta įvairias religijas, priklauso skirtingoms partijoms, laikosi skirtingo gyvenimo būdo, bet juos jungia svarbiausia – siekis gyventi vadovaujantis sąžine!

Ką gi reiškia gyventi vadovaujantis sąžinę? Į tai atsako Judėjimo dalyvio Kodeksas, kuriame tik 10 punktų – 10 "įsakymų" XXI amžiaus žmogui, išdėstytų šiuolaikine kalba. Kažkuo šie teiginiai atkartoja senąsias tiesas, kurias savo laiku duodavo išmintingi žmonijos Mokytojai. Tai gana paprastos dorovinės tiesos, sekant kuriomis, neabejotinai galima tapti geresniu pačiam ir geresniu padaryti pasaulį. Taip buvo visada: “Jei nori pakeisti pasaulį, pradėk nuo savęs!”»

Susipažinkime su Kodekso teiginiais.

Tarptautinio Visuomeninio Judėjimo
“UŽ DOROVĘ!”
DALYVIO KODEKSAS

1. Aš elgiuosi su kitais taip, kaip noriu, kad būtų elgiamasi su manimi.

2. Aš nekenkiu nei žmogui, nei gyvūnui, nei Gamtai.

3. Aš myliu, rūpinuosi artimaisiais ir savo gimtais namais – Žemės planeta.

4. Aš - už darbą Bendram Labui.

5. Aš renkuosi sąžiningumą, teisingumą ir nuoširdumą, dorovinį tyrumą, paprastumą ir kuklumą visuomeniniame bei asmeniniame gyvenime.

6. Aš siekiu kelti savo sąmonę ir pozityviai mąstyti.

7. Aš laikausi sveiko gyvenimo būdo.

8. Aš džiaugiuosi kitų pasiekimais taip, kaip savo paties.

9. Aš - už visų tautų brolybę.

10. Aš gyvenu vadovaudamasis sąžine .

Priimdamas šiuos principus, dalyvis pareiškia (visų pirma sau pačiam) apie tai, kad nuo dabar jis siekia vadovautis jais savo gyvenime, įsipareigoja kontroliuoti savo poelgius, jausmus ir mintis, sąmoningiau žiūrėti į savo gyvenimo pasirinkimus.

Visiškai akivaizdu, kad žmonijos tarpe labai maža idealių ir didžiai dorovingų žmonių. Tačiau jei neišsikelsi sau aukštų uždavinių, tai juk ir nepajudėsi prie jų nei per žingsnelį.

Visi supranta, kad pasikeisti galima tik labai palaipsniui. Pirmiausia žmogus suvokia ir priima dorovinius principus. Antrame etape – stengiasi elgtis sutinkamai su jais (šiame etape jis sulygina savo poelgius su Kodekso nuostatais, suvokia savo klaidas - štai kodėl reikia žinoti Kodeksą mintinai, kaip daugybos lentelę). Ir, pagaliau, trečiajame etape doroviniai principai tiek įsitvirtina jo sąmonėje, kad jis elgiasi tik dorovingai ir niekaip kitaip.

Prisiminkime palyginimą apie drugelį, kuris stengėsi ištrūkti iš kokono.

Drugelis įdėjo daugybę pastangų, kad praplėstų skylę kokone. Pro šalį ėjęs žmogus pagailėjo drugelio. Jis išsitraukė peilį ir prapjovė kokoną. Drugelis iškart išlindo į laisvę. Bet jo kūnas buvo toks silpnas, kad jis taip ir nepajėgė skristi.

Būtent ilgalaikės pastangos, galų gale, būtų sustiprinę drugelio sparnus. Išmintinga gyvybė vertė drugelį per sunkų darbą išsivaduoti iš kokono, kad per tai jis galėtų augti ir vystytis.

Lygiai toks pat principas veikia ir sąmonės pasikeitime. Tik, skirtingai nei drugelis, mes savo sąmonę keičiame pastoviai, visą gyvenimą. Svarbiausia yra - žinoti, ko mes turime siekti ir siekti to kasdien.

Ir pagaliau mes išlįsime iš mūsų sąmonę ribojančių kokonų ir išmoksime skraidyti.

Pokalbiuose mes detaliau aptarsime kiekvieną Kodekso punktą, nepretenduodami į galutinę tiesą. Pasikviesime į pagalbą didžių žmonijos mokytojų – filosofų, mokymų ir religijų įkūrėjų išmintį, o taip pat savo širdį ir sveiką nuovoką.

Jelena Iljina