|
Imunitetas nuo blogio - DorovėTarptautinio Visuomeninio Judėjimo "UŽ DOROVĘ!" Prezidento J.J. Iljinos kalba II-ajame Suvažiavime2015 metų birželis. Latvija, RygaBrangūs draugai! Mūsų Judėjimas sukurtas kaip atsvara tiems negatyviems procesams, vykstantiems šiuolaikinėje visuomenėje. Šiuolaikinis dorovės lygis galėtų būti palygintas su biblijiniais Sodomos ir Gomoros laikais. Tai, kas leidžiama pasaulyje, masinėse informavimo priemonėse, internete, negalima pavadinti kitap, kaip tik visišku doros praradimu. Korupcija, terorizmas, prievarta, vagystės, "aukso veršio" garbinimas, šeimos instituto suirimas – visa tai pasekmės vienintelės ir pagrindinės priežasties: Dieviško Įstatymo ignoravimas. Tam, kad iš esmės pakeisti situaciją visuomeniniuose santykiuose, reikėtų žmonių bendruomenėje pakeisti požiūrį į esminę sąvoką - "Dievas". Šiuolaikinėje visuomenėje – vartotojiškoje visuomenėje – ši sąvoka nustoja būti suprantama kaip absoliučių vertybių šaltinis, nulemiantis visą žmogaus gyvenimą. Vietoje to, skatinamas materialinių vertybių garbinimas, vyrauja pinigų kultas. Dažnai Dievo garbinimas yra tik formalus procesas, susijęs su tam tikrų ritualų atlikimu. Objektyviai, Dievas - tai Aukščiausias Įstatymas, kuris valdo Visatą. Viskas paklūsta šiam Įstatymui. Šio Įstatymo laikymasis leidžia individui vystytis dvasinėje ir dorovinėje srityse. Ir Dievo egzistavimo klausimas palaipsniui pereina iš religinės-filosofinės į mokslinių tyrimų sritį. Išsprendus šį esminį uždavinį, galima automatiškai sustabdyti susikaupusias visuomenės problemas. Dieviškasis Įstatymas, arba Aukščiausias Dorovinis Įstatymas yra vienas visai žmonijai. Tai - tie doroviniai priesakai, kuriuos per visas epochas tūkstantmečių eigoje įvarioms tautoms perduodavo Didieji Mokytojai ir asketai. Šie doroviniai principai egzistuoja ir dabar visose tikrose pasaulio religijose, visuose tikruose filosofiniuose mokymuose. Viskas priklauso tik nuo to, kiek mes sugebame savo gyvenime vykdyti Dieviškąjį Įstatymą. Bet kurioje žmogaus gyvenimo srityje visada yra tik dvi pagrindinės pozicijos: Dieviškoji ir nedieviškoji. Nei viena gyvenimo sritis, ar tai būtų politika, ekonomika, sveikata, šeima, vaikų auklėjimas ir švietimas nėra išmtis iš šios bendros taisyklės. Kiekvieną dieną mums su jumis tenka daugybę kartų rinktis, dideliuose ir mažuose dalykuose. Ir kiekvienas toks pasirinkimas arba atitinka Doroviniam Įstatymui, arba jam neatitinka. Arba priartina mus prie Dievo, arba nutolina nuo Jo. T.y., mes patys esame gėrio ir blogio šaltinis. Todėl visų pirma mums patiems derėtų išmokti atskirti gėrį nuo blogio tam, kad suprastume, ką mes eilinį sykį renkamės ir ko pasaulyje po šio pasirinkimo taps daugiau. Suprantu, kad visiems mums yra labai sunku kovoti su pagundomis, kurias taip paslaugiai siūlo reklama, ne taip paprasta suvokti tikrąją padėtį pasaulyje ir neužkibti ant melagingos propagandos meškerės. Visa tai - virusai, užpildę mūsų masines informavimo priemones. Kaip reikėtų kovoti su virusais? Išeitis viena: reikia stiprinti imunitetą. Imunitetas nuo blogio - Dorovė. Ir pirmasis žingsnis, kuris galėtų būti žengtas – tai panorėti išsilaisvinti nuo melo ir propagandos, panorėti tapti tyresniais, doresniais. Mes su jumis neturėtume nieko smerkti, neturėtume niekam nieko nurodinėti. O, visų pirma, pakeisti savo asmeninius stereotipus ir savo pavyzdžiu parodyti kitiems kaip tai galima padaryti. Tam mes ir sukūrėme Dorovingumo Kodeksą. Pasirašę po Kodeksu, mes prisiėmėme įsipareigojimus su kiekviena diena tapti geresniais. Mes pradėjome gyventi sąmoningiau, pradėjome derinti savo poelgius su doroviniais Kodekso nuostatais. Ne veltui rytų išmintis sako: "Nori pakeisti pasaulį – pradėk nuo savęs!» Antrasis žingsnis, kurį galėtume žengti, tai kova su nemokšiškumu. Visuomenės degradavimas vyksta būtent dėl nemokšiškumo. Nemokšiškumas yra ne tada kai žmogus nemoka naudotis televizoriumi, kompiuteriu ar telefonu. Nemokšiškumas - tai Dieviškojo Dorovinio Įstatymo nesilaikymas. Todėl švietėjiška veikla yra tokia svarbi. Tai viena iš svarbiausių Judėjimo veiklos krypčių. Todėl mes kreipiamės į valstybių prezidentus, tarptautinių organizacijų, ministerijų ir įstaigų vadovus, į miestų bei miestelių administracijas – mes kviečiame dorovę įtvirtinti kaip valstybės, visuomenės ir kievieno atskiro žmogaus gyvenimo pagrindą. Mums reikia sukurti dorovinę alternatyvą tiems nekokybiškiems ir vulgariems taip vadinamos masinės kultūros pavyzdžiams tam, kad įvesti tvarką žmonių galvose, tam, kad pabustų jų širdys. Mums tiesiog būtina skelbti aliarmą tam, kad atkreipti dėmesį į tą svarbią ir gyvenimišką būtinybę, kurią sudaro doroviniai ir dvasiniai visuomenės pagrindai. Kitaip mūsų civilizacija nukeliaus užmarštin lygiai taip pat, kaip praeityje degradavusios civilizacijos, pamynusios Aukščiausiąjį Dorovinį, arba Dieviškąjį, Įstatymą. Iš tiesų, mums reikės dėti titaniškas pastangas tam, kad dorovingumo idėjos pasklistų ir taptų girdimos visame plačiame pasaulyje. Tam, kad žmonės suprastų, jog būti dorais - yra gerai, teisinga ir netgi naudinga. Juk doras žmogus rinksis dorus sprendimus, kurie darys gera visiems. Dorovingi tėvai nežemins ir neskriaus vaiko bei tuo pačiu metu nežalos jo sielos. Išmintingi tėvai, priešingai, sukurs galimybes tam, kad vaiko siela išsiskleistų kaip gėlės žiedas, kad vaikas galėtų įvykdyti savo misiją šiame pasaulyje. O iš dorų, harmoningų, juntančių mūsų pasaulio dieviškumą vaikų, išaugs ir dorovingi suaugusieji, kurie padės visiems žmonėms, visoms tautoms pasijusti tikrai laimingais, atrasti tikrąsias vertybes. Štai kodėl taip svarbu pasirūpinti ateitimi. Štai kodėl taip svarbu padaryti viską, kad tie, nuo kurių priklauso svarbių sprendimų priėmimas, persismelktų dorovės idėjomis. Dievas davė mums ypatingą Dovaną - tikrąją, Dieviškąją laisvę - laisvę veikti Aukščiausio Dorovinio Įstatymo ribose. Ir gavę tokią dosnią dovaną - Dieviškąją laisvę, mes - kievienas savo širdyje - paklauskime sąvęs: ką mes galime padaryti, kad mūsų visų gyvenimas taptų geresnis, tyresnis, doresnis? Mes galime pradėti nuo savęs: – atsisveikinti su savo netobulumais, – išmokti visame kame matyti tik pozityvius momentus, – reikšti Meilę ir pagarbą, gailestingumą ir užuojautą artimui savo, – gyventi pagal sąžinę, tuo pačiu metu sugrąžinant Dievą į mūsų gyvenimus. Mes galime pagalvoti apie vaikus - apie mūsų ateitį! Dėti visas pastangas tam, kad sukurti geriausias sąlygas jų vystymuisi, auklėti juos savo asmeniniu pavyzdžiu. Mes esame laisvi pasirinkti! Ir tik nuo mūsų priklauso, ar šis pasirinkimas taps dievišku. Jeigu kievienas iš mūsų savo gyvenime padarys viską, kas nuo jo priklauso, jeigu kiekvienas pasauliui atiduos savo tarnystę, patikėkite, bendromis jėgomis mes galime padaryti šį pasaulį ir geresniu, ir laimingesniu. Aš linkiu jums įvykdyti savo misiją, dėl kurios jūs ir atėjote į šį pasaulį! |