Judėjimo dalyvių Kreipimasis
į šalių vadovus ir kultūros bei švietimo ministrus

Latvija, Ryga, 2015 m. birželio 6 d.

K R E I P I M A S I S

Jūsų Didenybe! Jūsų Šviesiausioji Didenybe!

Gerbiamas pone Generalini JTO Sekretoriau!

Gerbiami ponai Prezidentai, ponai ministrai!

Į Jus kreipiasi Antrojo Tarptautinio Visuomeninio Judėjimo "UŽ DOROVĘ!" suvažiavimo, įvykusio 2015 m. birželio 6 d. Rygoje (Latvija), dalyviai.

Judėjimas "UŽ DOROVĘ!" buvo įkurtas grupės piliečių iš Rusijos, Ukrainos ir Latvijos iniciatyva 2014 metų balandžio 1 d. Šiuo metu Judėjime yra užsiregistravę virš 4600 piliečių iš 58 pasaulio šalių.

Judėjimas yra tarptautinė visuomeninė organizacija, kuri nekelia komercinių ir politinių tikslų. Pagrindinis Judėjimo tikslas yra dorovinių pagrindų atgimimas visoje žmonijos bendruomenėje, harmoningai išsivysčiusių žmonių ugdymas, vaikų ir suaugusiųjų švietimas dorovinių idealų pagrindu.

Mes, Judėjimo dalyviai, jaučiame atsakomybę už pasaulio likimą ir laikome būtinu įnešti savo indėlį į dorovinių principų sustiprinimą visoje planetoje. Todėl mes kreipiamės į valstybių lyderius ir JTO, Kultūros ir Švietimo ministrus, kurie nuoširdžiai susirūpinę planetos ateitimi.

Mes konstatuojame, kad šiuolaikinė žmonijos bendruomenė yra gilioje sisteminėje krizėje. Ir jokia ekonominė, finansinė ar politinė reforma nepadės išvesti visuomenės iš šios krizės.

Vienintelis, kas gali padėti žmonijai šiuolaikiniame etape, tai Dvasingumo ir Dorovės atgimimas. Dora yra kieviename žmoguje. Tai - jo Sąžinė, Dievas jo sieloje.

Mūsų laikais žodis dorovė palaipsniui traukiasi iš vartotinų žodžių sąrašo ir kuo jaunesnis žmogus, tuo mažiau jam tas žodis yra pažįstamas. Vis dažniau dorovingumo sąvoką sieja su bažnytinėmis dogmomis ir draudimais, kurie vertinami kaip pasikėsinimas į asmeninę laisvę. Sąžinės sąvoka tampa nemadinga, nešiuolaikiška, ne visada suprantama pozityvia prasme, nes sąžinė ne visais atvejais racionali, protinga, žvelgiant iš materialaus požiūrio taško, vyraujančio vartotojiškoje visuomenėje. Vis dažniau pati sąvoka Dievas įgauna neigiamą prasmę. Šią tendencija dirbtinai ir sumaniai palaiko daugelis masinių žiniasklaidos priemonių.

Atsisakiusi dorovės, Dievo - kaip Aukščiausiojo Dorovingumo Įstatymo, mūsų civilizacija pradėjo degraduoti. Pasekmės akivaizdžios.

Bedvasėje, visuomenėje be sąžinės suveši visos ydos, negatyvas ir agresija. Būtent dorovės nebuvimas sukelia visas kitas problemas: terorizmą, nusikaltimus, vagystes, siekį pasipelnyti, korupciją, seksualinius iškrypimus, negatyvą žiniasklaidoje, pasitraukimą į virtualią realybę, stresus, sielą naikinančią griausmingą muziką, tabaką, alkoholį, narkotikus...

Visuomenės problemos dauginasi kaip vėžio ląstelės ir visuomenė pradeda išsigimti.

Priesakai "nežudyk", "negeisk svetimo turto", "nesakyk netiesos" egzistuoja tūkstantmečius daugelyje pasaulio religijų, bet nusikalstamumas vis auga kiekvienais metais. Valstybė priversta išlaikyti milžinišką teisėsaugos aparatą, leisti didžiules sumas kalėjimų išlaikymui. Bet juk visi šie resursai galėtų būti nukreipti kitiems, iš tikrųjų puikiems visuomenės projektams įgyvendinti, jeigu tik paties žmogaus viduje būtų Aukščiausiojo Dorovinio Įstatymo - Dieviškojo Įstatymo supratimas.

Pagrindinės žiniasklaidos priemonės, darančios įtaką milijoninėms žmonių auditorijoms, ištisomis paromis iš televizijos ekranų transliuoja reklamą, negatyvias naujienas, "muilo operas" , detektyvus ir rūpinasi tik pinigų uždirbimu. O jeigu televizijos kanalams vadovautų aukšto dorovingumo žmonės, kurie nesilygiuotų į vidutinį sąmonės lygį, bei pašvęstų savo laiką ir jėgas auklėjamojo, filosofinio ir estetinio pobūdžio filmų bei laidų kūrimui, tai problemos visuomenėje pradėtų nykti automatiškai.

Kodėl mes pašalinome Dievą iš savo gyvenimų? Geriausi žmonijos atstovai - kompozitoriai, rašytojai, poetai, kultūros veikėjai, mokslininkai - visi jie savo gyvenimuose ateidavo prie Dievo suvokimo. Mokslininkai, tame tarpe ir mūsų amžininkai, įrodė mūsų pasaulio Dieviškumą, atlikdami tyrimus kiekvienas savo srityje.

Jeigu jau mokslininkai įrodė Dievo buvimą, kodėl mes kukliai nutylime arba sąmoningai atsisakome nuo jo egzistavimo? Kodėl mes atsitveriame nuo Dievo savo gyvenimuose? Juk pašalindami iš gyvenimo tai kas Svarbiausia, mes netenkame šerdies, orientyro, gyvenimo prasmės, nustojame evoliucionuoti ir tiesiog chaotiškai judame išnykimo link.

Dieviškasis Įstatymas - vienas visai žmonijai, jo pagrindai yra visuose tikruose tikėjimuose, religijose ir dvasiniuose-doroviniuose mokymuose. Tūkstantmečiais į žemę ateidavo didieji Mokytojai, Išminčiai, atnešdami dorovinius, Dieviškus įsakus. Ir ten, kur šie įsakai tapdavo visuomeninės santvarkos pagrindu, ten visuomenė klestėjo. Kai tik Dievas ir dorovinės vertybės buvo išimamos iš gyvenimo, ten tuojau pat prasidėdavo irimo procesai, vedantys iki visiškos griūties ir susinaikinimo.

Sugrąžinę Dievą į kiekvieno žmogaus ir visuomenės gyvenimą valstybinės ideologijos lygmenyje, mes įgysime visas tikrąsias vertybes ir gerovę: fizinę, psichinę ir dvasinę sveikatą, tvirtą šeimą, pastatytą ant Meilės ir tarpusavio pagarbos pamato, naujas bendradarbiavimo formas, pasaulį be karų ir konfliktų, kuriame visi su visais bendraus kaip broliai ir seserys.

Pabrėšime, kad vartodami sąvoką "grąžinti Dievą" neturime galvoje, jog reikėtų nustatyti kokios nors religijos ar tikėjimo viršenybę. Mes žodį "Dievas" suprantame kaip Dorovinį Įstatymą. Mes norime, kad žmonėse vyrautų sąžinė ir dora. Kad kiekvienas žmogus, kiekviena šeima pirmiausia viską vertintų pagal Aukščiausią Dorovinį Įstatymą. Kad dorovė taptų bet kokios valstybės ir visos žmonijos ideologija.

Aukšto dorovingumo, Dieviškos aplinkos sukūrimas valstybėje gali vienos kartos gyvenimo laikotarpiu sukurti tokius visuomeninius santykius toje valstybėje, kurie atitiktų pačius aukščiausius moralės ir doros kriterijus. O kaip pasekmė, sudarytų sąlygas valstybės klestėjimui.

Todėl Judėjimas "UŽ DOROVĘ!" parengė programinį dokumentą - "Aukšto Dorovingumo Doktriną", kuri atskleidžia šiuolaikinės visuomenės esamos būklės priežastis, nustato pagrindinius vertybinius orientyrus, pateikia esminių sąvokų apibrėžimus, siūlo išeities iš ideologinės krizės kelius. Doktrinoje pateiktas dabar egzistuojančios -vartotojiškos ir aukšto dorovingumo visuomenių palyginimas, vertinant ir palyginant abiejose visuomenėse vyraujančias tų pačių esminų sąvokų: Dievas, žmogus, fizikinis pasaulis, visuomenė, laisvė, valdžia, šeima ir kt. reikšmes.

"Aukšto Dorovingumo Doktrinoje" suformuluota aukšto dorovingumo visuomenės koncepcija, kuri gali pasitarnauti kaip pagrindas formuojant valstybės politiką, rengiant tikslines programas dorovės kėlimo srityje.

Viskas mūsų gyvenimuose priklauso nuo to, kiek mes sugebėsime į savo gyvenimą įsileisti Dieviškąjį Įstatymą. Atėjo laikas peržiūrėti visą vertybių sistemą, visus tarpusavio santykius visose gyvenimo srityse. Reikalinga iškelti Dorovingumo sąvoką iki valstybinės ideologijos lygmens. Būtina pasėti žmonių sąmonėje Dievo - kaip Aukščiausiojo Dorovinio Įstatymo, egzistuojančio Visatoje, suvokimą. Būtina valstybiniu lygmeniu skleisti tokias dorovines sampratas kaip garbė, nuoširdumas, gerumas, kuklumas, geranoriškumas ir kitas. Reikalinga kiekvienam žmogui pradėti rinktis savo gyvenime tik tai, kas dora. Kad iš viršaus, iš valdžios ir iš apačios, iš tautos širdžių augtų ir kiltų Dorovės sąvoka. Tam, kad Dievas galų gale užimtų jam deramą - aukščiausią, vietą mūsų gyvenimuose.