|
|
Šeima ar partnerystė?Judėjimo aktyvas iš Lietuvos dalyvavo nacionaliniame forume
"Gavome pakvietimą dalyvauti suplanuotame Forume, vykusiame LR Seime, nusprendėme jį priimti ir dalyvauti, atstovaudami Judėjimą. 
Konferencijos iniciatoriai buvo kai kurie mūsų Parlamento nariai, įtraukiant į diskusiją ir nevyriausybines organizacijas (tame tarpe ir mūsų) tam, kad būtų išsakytos įvairios pozicijos. Šio renginio priežastimi tapo įregistruotas Seime įstatymo projektas (Nr. XIIP-2849), kuriuo siekiama LR Civiliniame kodekse įtvirtinti registruotos partnerystės santykius, tarp jų ir tos pačies lyties asmenų. Registruota partnerystė šiuo įstatymu kol kas nenumato įsivaikinimo galimybės. Kitose dalyse partnerių teisės prilygsta vyro ir moters kaip sutuoktinių teisėms. Įstatymo iniciatoriai paaiškina, kad šis įstatymas reikalingas toms poroms, kurios nepageidauja sudaryti tradicinės santuokos ir gyvena kartu kaip vyras ir žmona, ir vaikų turi, tik kol kas neturi tokių teisių, kaip tie, kurie yra sudarę santuoką. Tokių Lietuvoje, kalbama, yra apie 26%. Na, ir žinoma, į tą pačią kategoriją siūloma įrašyti ir vienos lyties asmenų poras. Kadangi Forume nebuvo numatyti pasisakymai visiems pageidaujantiems, mes pasinaudojome galimybe išdėstyti savo poziciją raštu. Paruošėme pranešimą ir išsiuntėme jį Forumo organizatoriams. Papildomai 1 pranešimo egzempliorių įteikėme vienam iš Seimo narių asmeniškai į rankas. 
Forume kalbėjo Seimo nariai, teisės profesoriai, filosofai, rašytojai, žinomi visuomenės veikėjai. Visi pasisakiusieji buvo prieš tokį partnerystės projektą. Ir reikalas ne tas, kad nebuvo kviečiami kitos nuomonės atstovai. Buvo kviečiami, bet jie neatvyko. Tiksliau pasakius, renginio pradžioje dalyvavo viena iš aktyviausių šio įstatymo projekto rėmėjų-iniciatorių, bet priartėjus jos pasisakymo laikui, ji išėjo iš salės, kurioje vyko Forumas, ir į ją nesugrįžo. Forumas aptarė ir priėmė Rezoliuciją-peticiją, kreipdamasis į visas Lietuvos politines partijas, Seimo narius ir kitas vyriausybines įstaigas bei visus Lietuvos piliečius - saugoti ir puoselėti santuokinę vyro ir moters šeimą». Atsitiktinis ar kryptingas žingsnis vystymosi kelyje? Nacionaliniam Forumui "Savarankiška Lietuvos šeimos politika ir partnerystė" Tarptautinio Visuomeninio Judėjimo "UŽ DOROVĘ!" PRANEŠIMAS 2015 m. birželio 1 d. Pastaruoju ir ne tik pastaruoju metu tenka stebėti įdomų reiškinį. Politikai ir įvairūs visuomenės veikėjai reguliariai pasirodo viešojoje erdvėje ir vis bando įtikinti Lietuvos visuomenę kokiu nors naujovišku projektu, kurio neįgyvendinę mes tiesiog negalime vadintis pažangia Europos valstybe. Iš pirmo žvilgsnio pateikiami argumentai skamba patraukliai ir neatrodo prieštaringi. Bet tai tik iš pirmo žvilgsnio. Pabandykime panagrinėti kilusią iniciatyvą - įteisinti registruotą partnerystę, suteikiant šiam naujadarui plačias teises. Prieš pradedant šio klausimo nagrinėjimą, pradžioje reikėtų apsibrėžti "problemos" esmę ir pažvelgti į tai ar įmanoma siūlomu priimti įstatymu pasiekti tuos tikslus, kuriuos deklaruoja projekto rengėjai, ir ar tie tikslai yra ta siekiamybė be kurios mes toliau na niekaip negalėsime vystytis. Kalbėsime paprasta kalba, kurią suprasti, suvokti ir pajusti jos atitikimą realijoms gali kiekvienas eilinis žmogus, net ir nebaigęs teisės mokslų studijų. Taip pat būtina pažymėti dar vieną svarbų dalyką. Prieš atliekant kokį nors veiksmą ar priimant sprendimą, kuris neabejotinai turės įtakos tai aplinkai, kurioje mes visi gyvename, reikia ypač tiksliai apsibrėžti koks yra pagrindinis veiksmo ar priimamo sprendimo motyvas. Taip jau yra, kad gyvename priežasčių ir pasekmių pasaulyje. Kiekvienas, net ir iš pirmo žvilgsnio, pats menkiausias mūsų priimtas sprendimas, keičia aplinką ir tas sąlygas, kuriose mes visi egzistuojame. Kadangi įvairius sprendimus priimame kiekvieną dieną, tai savo ruožtu sukuria tam tikrą kryptingą judėjimą. Dažnas žmogus net nepastebi, jog tam tikrose situacijose jis priima šabloniškus ir stereotipinius sprendimus. Ir visos šių sprendimų sekos eigoje žmogus atsiduria galbūt nepavydėtinoje, bet situacijoje, kurią iš anksto buvo galima suprognozuoti. (Pvz. Jeigu žmogus ko nors bijo, tai reguliariai gąsdinant jį tuo dalyku, kurio jis bijo, galima sukurti kryptingą judėjimą iš anksto numatyta kryptimi). Taigi pabandysime įvertinti ar siūlomas įstatymo projektas yra atsitiktinis, ar dėsningas žingsnis kryptingame Lietuvos vystymosi kelyje. Taip pat pamėginsime atsakyti kuria linkme tas kryptingas judėjimas vyksta. Šio įstatymo projekto rengėjai tradiciškai kalba apie visavertį gyvenimą bei pagrindines teises, analogiškas toms, kurias turi santuokoje gyvenančios poros. Kaip pozityvų pateikia argumentą, jog priėmus šį įstatymą, partnerystė galėtų būti nutraukiama skaidriai ir be ilgų teisinių ginčų. Taigi, nagrinėjamas klausimas liečia valstybės pagrindus, jos sudedamąją ląstelę - šeimą. Tai, kas yra bet kurios tautos ir valstybės pamatai. Turbūt kiekvienam yra suprantamas tas didžiulis vaidmuo, kurį valstybėje vaidina šeima. Tai ta vieta kur užsimezga ir pasaulį išvysta nauja gyvybė, naujas visuomenės narys ir valstybės pilietis ar pilietė. Šeimoje, be kalbos, tradicijų ir papročių, naujam visuomenės nariui taip pat įskiepijamos tos pamatinės vertybės, kuriomis jis vadovausis visą likusį savo gyvenimą. Įskiepijamos ne tik žodžiais, bet ir asmeniniu tėvų pavyzdžiu. Ir ši vertybių skalė nulems visą jo tolimesnį gyvenimą. Taip bus atskiro individo atveju. O valstybės mastu, visuomenės nariai, turintys bendrą kalbą, bendrą tam tikrą pasaulio suvokimą, nulems visos valstybės vystymąsį tos kartos gyvavimo laikotarpiu ir užduos kryptį sekančioms kartoms. Suvokiant šiuos dalykus, tampa aišku kokia didžiulė reikšmė valstybės gyvenime tenka šeimai. Iš esmės, būtent šeimose užduodami ir valstybės parametrai. Juk bet kokia valstybė - tai visų pirma žmonės, kurie ateina ne iš kur kitur, bet iš šeimų, su tomis suformuotomis vertybių skalėmis ir pasaulio matymu, kuris buvo įgytas jose. Ypatingą vaidmenį šeimoje atlieka moteris. Nes būtent nuo moters priklauso jaukumo ir rūpestingumo bei meilės atmosferos sukūrimas namuose. Būtent nuo moters priklauso kokiais idealais vadovausis ateinančios žmonių kartos. Nuo moters priklauso tas dorovinis pradas, kurį jos gali įskiepyti savo vaikams ir kurį jos gali palaikyti savo šeimose. Tačiau pilna harmonija yra įmanoma tik tada kai yra abu tėvai. Tik jeigu moters vaidmuo yra nukreiptas į vidinio, kaip šeimos, taip ir vaiko pasaulio kūrimą, tai vyro ir šeimos galvos veikla turėtų būti nukreipta į išorę, į šeimos gyvenimo sąlygų sukūrimą ir jų užtikrinimą. Tik tada, kai egzistuoja toks darbų ir pareigų pasiskirstymas, galima tikėtis darnaus šeimos, o po to ir visos šalies bei visuomenės gyvavimo. Ir šioje vietoje nedera kalbėti apie lygias šeimos narių teises. Tiesiog taip gamtos yra surėdyta, jog kiekvienas turi atlikti savo pareigas: moteris atsakinga už vidinį-dvasinį pasaulį, vyras už išorinių gyvenimo sąlygų sukūrimą, abu kartu - už vaiko auginimą bei darnų jo vystymąsi, o suaugę vaikai - už rūpinimąsi savo tėvais. Tokiu ir tik tokiu atveju, kai kievienas atlieka pačios gamtos jam priskirtas priedermes, visa sistema funkcionuoja optimaliai bei patikimai. Santykių tarp vyro ir žmonos tyrumas automatiškai sukuria šeimoje tą aplinką, kurioje užaugę vaikai, kartu su motinos pienu įsisavins tuos dorovinius idealus, kurie lydės iki pat laimingos jų gyvenimo pabaigos. Daugumoje valstybės šeimų sukūrus tokią aplinką, vienos kartos gyvenimo laikotarpiu galima sukurti pačios aukščiausios moralės ir dorovės visuomenę. Todėl būtent šeima yra tai, kam turėtų būti skiriamas nepaliaujamas ir padidintas dėmesys. Šeimoje nėra antraeilių klausimų. Joje viskas yra svarbu. Svarbu ir vaiko planavimas ir rūpestis jo auklėjimu bei mokymusi. Svarbu sukurti šeimoje santykius, paremtus globa ir rūpinimusi. Tokioje aplinkoje vaikas gaus viską, kas būtina, ir skleis tai toliau per visą savo gyvenimą bet kokioje veikloje. Suprantama, kad dabartinėje visuomenėje su tokios aplinkos kūrimu šeimose turime problemų. Ir tai atsispindi visose žmonių veiklose ir gyvenimo srityse. Bet mes vis dar turime galimybę. Tai tik mūsų pačių apsisprendimo klausimas. Viskas ko reikia, tai teisingai suvoktas motyvas kuriant šeimą. Jeigu šeima yra kuriama tik tam, kad užsiimti seksu ir teisėtu pagrindu gauti savo lytinių instinktų patenkinimą, tai yra labai didelė tikimybė, kad po kažkurio laiko šeima taps našta ir tiesiog kančios vieta. Nes tai, kas daroma siekiant asmeninio malonumo ir pasitenkinimo, negali atnešti tikros laimės. O jeigu šeima kuriama siekiant padėti vienas kitam eiti gyvenimo keliu su tikslu pagimdyti vaikus, kurie būtų išauklėti pagal pačias geriausias tradicijas, tokiu atveju šeima bus arčiau idealo. Kantrybė ir pakantumas yra tie sutuoktinių bruožai, kurie tiesiog būtini ilgam ir laimingam bendram gyvenimui. Taigi, tik tada, kai mūsų motyvas yra tinkamas pačioje pradinėje šeimos kūrimo stadijoje ir kai po to jį kantriai ir planingai palaikome visą savo gyvenimą, tada mes neišvengiamai turėsime tvirtą šeimą, kurioje laimė bus nuolatinis palydovas. Vienas iš svarbiausių šeimos sukūrimo tikslų yra vaiko(-ų) gimimas. Tam reikėtų pradėti ruoštis dar gerokai iki vaisiaus užsimezgimo. Kodėl taip daug gimsta vaikų, kurie vėliau kelia tėvams nepasitenkinimą. Todėl, kad šis procesas yra paliktas visiškai savieigai ir aukščiausias Kūrimo aktas - gyvybės pradėjimas, daugumoje atvejų susiveda į šalutinį seksualinių pasismaginimų efektą. Ar reikėtų po to kaltinti vaikus? Yra begaliniai svarbūs abiejų pusių santuokos sudarymo ir vaiko pradėjimo motyvai. Motinos vaidmuo šiuose ir nėštumo etapuose turi ypatingą reikšmę visam tolimesniam vaiko gyvenimui. O jeigu vaikai yra tik šalutinis efektas, tokiu atveju sunku tikėtis, kad namuose apsigyvens laimė. Apibendrinant visa, kas aukščiau išdėstyta, galima teigti, jog visos visuomenės ir tautos vystymosi vektorius užduodamas tikraisiais motyvais, kurie egzistuoja priimant sprendimus tos visuomenės gyvenime. Kadangi šeima yra valstybės pagrindas, tai visi sprendimai, susiję su šeimos institucija, įgyja ypatingą reikšmę ir nulemia visą tolimesnę valstybės raidą. Pažymėtina, kad laimingesnio gyvenimo būtina sąlyga yra tam tikrų gamtoje užprogramuotų harmoningo vystymosi principų laikymasis. Trumpai šie principai galėtų būti apibūdinti kaip altruistiniai. Kai kiekviena visuomenės dalelė visų pirma rūpinasi visos visuomenės gerove. Tai savaime suprantami dalykai, kurių net nereikėtų atskirai įrodinėti. Žinią apie tai mes galime rasti mūsų protėvių paliktoje tautosakoje įvairių patarlių, pasakėčių ir padavimų pavidalu. Apie tai kalbėjo didžiausi visų laikų išminčiai. Apie tai rašė rašytojai ir poetai. Kažin ar jie būtų skyrę tiek daug dėmesio šiai temai, jeigu ji būtų tik nereikšmingas mažmožis. "Yra tik du troškimai, kurių išsipildymas gali padaryti žmogų tikrai laimingu, tai - būti naudingu ir turėti ramią sąžinę". L.N. Tolstojus Todėl, bandydami atsakyti į klausimą, ar reikalingi tokie įstatymų projektai, visų pirma turėtume atsakyti į tai, ko šiuo įstatymu iš tikrųjų siekiama? Pažiūrėkime ką gi mums kalba šio įstatymo projekto iniciatoriai? 2015.03.25 d. D. Kuodytės paskelbtame pranešime apie šį įstatymo projektą sakoma: "...norime, kad žmonės turėtų galimybę laisvai rinktis, kaip įteisinti savo santykius". "Partnerystė gali būti nutraukiama... be ilgų teisinių ginčų, su kuriais susiduriama išsituokiant".. Kyla logiški klausimai: "Ar įstatymo rengėjai nori palengvinti skyrybų procesą?", "Ar svarbiausias dabar klausimas šeimose yra ne kaip kurti jose darną, bet kaip lengviau išsiskirti ir pasidalinti turtą?", "Kodėl įstatymo rengėjams nekyla minčių skatinti gerų ir sektinų pavyzdžių plitimą šalyje?". Akivaizdu viena, šis įstatymo projektas skatina asmeninių norų iškėlimą aukščiau valstybės ir visuomenės intereso. Nenorime pasakyti, kad taip besielgiantieji yra prastesnė visuomenės dalis. Mes visi esame žmonės, kiekvienas su savo trūkumais. Visi turime savo individualų pasaulio suvokimą ir visi turime laisvą valią. Turime teisę elgtis kaip tik išmanome ir patirti visas mūsų pasirinkimų pasekmes. Tiesiog yra kelias, kurį pasirinkus - visi ateisime į laimę, gerovę ir klestėjimą, o yra kelias, kuris veda visų pirma į dvasinį degradavimą, o po to į visas kitas iš to išplaukiančias problemas: socialinę atskirtį, skurdą, savižudybes, smurtą, karus ir t.t. Tame kas pasakyta aukščiau nėra nieko naujo, tai seniai atrastos ir žinomos tiesos. Ir to negali paneigti joks techninis, technologinis ar mokslinis progresas, kuris pats savaime nėra nei gėris, nei blogis. Tik pačių žmonių pasirinkimai nulemia kam ir kokiems tikslams pasiekti jis bus panaudotas. Graikų filosofas Aristotelis dar prieš daugiau nei du tūkstančius metų yra pasakęs: "Kas žygiuoja į priekį moksle, bet atsilieka dorovėje, tas labiau eina atgal negu į priekį".. O mes visada turime galimybę ir teisę pasirinkti kuriuo keliu eiti. Tarptautinis Visuomeninis Judėjimas "UŽ DOROVĘ!"  |
