|
Mūsų Judėjimui – 1 METAI!1 metų darbo rezultataiBrangūs draugai! Mes pažymime reikšmingą datą! Praeitų metų balandžio 1 d. bendraminčiai iš Rusijos, Ukrainos ir Latvijos nusprendė sukurti Tarptautinį Visuomeninį Judėjimą "UŽ DOROVĘ!". Ši diena yra mūsų Judėjimo istorijos atskaitos taškas. Jau 2014 m. balandžio 13 d. Maskvoje įvyko TVJ "UŽ DOROVĘ!" steigėjų susitikimas. Prabėgus metams, atėjo laikas įvertinti tarpinius mūsų veiklos rezultatus ir prisiminti pačius ryškiausius momentus. O jų buvo nemažai! O dabar - keletas žodžių apie praėjusiais metais nuveiktus darbus. Pirma, į ką norėtųsi atkreipti dėmesį: atliktas didžiulės apimties darbas, ir atliktas jis santykinai mažomis savanoriškomis pajėgomis, neturint reikšmingo valstybės, žiniasklaidos ir mecenatų palaikymo. Mūsų aktyvistai, pilna to žodžio prasme, dirba už dešimtį! O juk daugelis iš jų darbuojasi visai ne paprastoje aplinkoje, pavyzdžiui, Ukrainoje arba Pabaltijyje. Ir tai duoda savo rezultatų: pavyzdžiui, filmuką apie kyšius parodė televizijos kanalai trijuose Ukrainos miestuose, tame tarpe ir sostinėje! Toliau pereiname prie antro svarbaus TVJ "UŽ DOROVĘ!" gyvenimo fakto. Mūsų Judėjimas visiškai pateisino savo tarptautinį statusą. Aukštai iškeltą vėliavą su Balta Lelija laiko bendraminčiai iš Latvijos, Lietuvos, Bulgarijos, Rusijos, Ukrainos, JAV ir daugelio kitų šalių! O kad tai nebūtų tik niekuo neparemti žodžiai, kalbant apie nuveiktus darbus, siūlome jums susipažinti su lentele, kurioje mes pasistengėme detaliai atvaizduoti Judėjimo veiklos kryptis per praėjusius metus.
Be to, daugelyje pasaulio regionų mūsų aktyvistai subūrė vieningas grupes, įgijo bendro visuomeninio darbo patirties, vykdant akcijas, prezentacijas, parodas ir kitus renginius. Suformuota organizacinė Judėjimo struktūra. Išrinkti regioniniai koordinatoriai, atsakingi už vertikalių ryšių su Valdyba palaikymą, vykdomas darbų planavimas ir jų derinimas su asmenimis, atsakingais už tam tikras veiklos kryptis. Mes taip pat mokėmės bendradarbiauti su žiniasklaidos priemonėmis, valdžios struktūromis, visuomeninėmis organizacijomis. Sukurta elektroninė organizacijų adresų duomenų bazė su beveik 3000 įrašų. Apie Judėjimą žino ir televizijoje, ir radijo stotyse, ir daugybėje administracinių bei visuomeninių įstaigų. Taigi, išorinės veiklos rezultatai suvesti. Beliko pasakyti svarbiausia. Svarbiausia - mūsų vidiniai pokyčiai. Juk mes tvirtai laikomės taisyklės: "Nori pakeisti pasaulį - pradėk nuo savęs!" Keisdami save, mes palaipsniui pakeisime ir mus supantį pasaulį. Kuo gi tapo Judėjimas jo dalyviams, kas pasikeitė jų gyvenime po to, kai jie pasirašė po Doroviniu Kodeksu? Jūsų dėmesiui siūlome keletos mūsų aktyvistų atsiliepimus. Mes vis dar gauname atsiliepimus, todėl būtinai dar prie šios temos sugrįšime ir atskleisime ją plačiau. "Visų svarbiausia, ką duoda Judėjimas - tai vienybės pojūtį ir galimybę susivienyti visiems pozityviai nusiteikusiems Žemės gyventojams! Žmonių akimis sunku įžvelgti kas yra kas, o Judėjimas mus vienija kitais, žmogui nežinomais požymiais! Jis veda ir duoda galimybę surasti draugų! Viską už mus jau atliko mylimi Žemės ir Dangaus Mokytojai, mums tik reikia veikti JŲ FARVATERYJE!!! Taip pat, tai galimybė perimti tų Judėjimo dalyvių patirtį, kurie daugiau pasiekė gyvenime ir bendradarbiauti su jais! Didžiulis Dėkui Visiems, kurie sugalvojo šį Judėjimą, taip pat ir visiems aktyviems dalyviams!" Su pagarba, Michailas, Luck (Ukraina) "Aš esu įsitikinęs ir galiu pasakyti, kad dalyvavimas realizuojant Judėjimo uždavinius, įnešė į mano gyvenimą gilesnį atsakomybės suvokimą. Atsakomybės ne kaip naštos, kaip tai dažnai suprantama, bet kaip suvoktos būtinybės atverti duris naujoms puikioms galimybėms. Kartu su šia atsakomybe atėjo didžiulis džiaugsmas dėl užgimusių naujų prasmingų pažinčių, dėl širdžių vienybės, susivienijusių Gėrio ir Bendros Gerovės siekime". Iva, Lom (Bulgarija) "Kaip ir kiekvienas žmogus, aš turiu savų trūkumų ir elgesio modelių, kurie ne visada teisingi. Ypatingai tai pasimatė, kai aš pradėjau daugiau bendrauti su nepažįstamais žmonėmis. Jau vien tik šį faktą laikau savo pasiekimu, nes, kaip ir daugelis žmonių, iki Judėjimo gyvenau savo "ankštame pasaulėlyje", nenorėdama iš jo niekur eiti. Šiame "pasaulėlyje" visa energija skiriama tik sau pačiam. Ir norint išeiti iš tokios būsenos, teko padirbėti. Tai ir buvo ta Judėjimo suteikta "greitoji pagalba" mano sielai. Toliau, dirbdami su Dalyvio Kodeksu, mes mokėmės duoti, aukoti, ir ne vien tik materialias vertybes, bet ir subtiliąją energiją - Meilės energiją. Sutikite, paniurę ir godūs mes niekur toli nenuvažiuosime ir su niekuo nesugebėsime susitarti. Todėl, prieš išeinant "į žmones" visada tenka padirbėti su savimi. Rezultate tampi dosnesnis siela, pasitraukia puikybė. O jeigu viską darai teisingai, širdyje "paukščiukai čiulba"! Dalyvavimas kūrybiniame konkurse ir projekte "Valandėlė sielai" atnešė man naujų žinių ir išmokė džiaugtis kitų pasiekimais kaip savo pačios. Jeigu susimąstyti, tai visi puikūs darbai, teisingi kūrybos pavyzdžiai, didina pasaulyje meilės ir džiaugsmo kiekį. Ir ne taip jau svarbu, kas tuos darbus atliko, - laimi visa žmonija. Iš šio požiūrio taško, kolegos darbas suteikia tokį pat pasitenkinimą kaip ir savas. Juk reikalas tai bendras. Į veiklos bendram labui klausimą aš visada žiūrėjau normaliai, bet dabar žvelgiu į tai iš kitos pusės: stebiu save, kad nesmerkti tų, kurie dar tam nepasiruošę. Kiekvienas turi galimybę pasikeisti. Primenu sau: "Svarbiausia - tai Meilė". Sunkokai man sekasi pozityvus mąstymas, todėl skirsiu tam daugiau laiko. Yra dar kur tobulėti ir ko siekti. Šiaip tai aš pati sau daviau tokį patarimą: "Jeigu Sąžinė šiek tiek prisnūdo, greitai perskaityk Dalyvio Kodeksą. Pagalvok, ką tu gali duoti Judėjimui?" O Judėjimas "Už Dorovę!" visiems mums nurodo kryptį, kuria reikėtų nukreipti savo energiją bei vienija bendraminčius iš viso pasaulio, už ką didelis jam Ačiū». Lilija, Čerepoviec (Rusija) "Brangūs ponai ir ponios! Ir vienas lauke yra karys, jeigu kalbama apie dorą ir garbę! Taip, aš tvirtinu tai. Praeitais metais, kai buvo kuriamas TVJ "UŽ DOROVĘ!", aš išdidžiai stojau po jo vėliava. O Kodekso principus priėmiau kaip savo. Iš tiesų aš taip ir gyvenau. Tiesiog, kada doroviniai idealai suformuluoti Kodekso pavidalu, jie lengviau įsimenami. Judėjimo Kūrėjai tik aiškiai suformulavo dorovinio fundamento pagrindus, ant kurio savo gyvenimą gali kurti kiekvienas žmogus Žemėje, nepriklausomai nuo religijos, tautybės ir kitų iliuzinių prieštaravimų. Prisiminiau kas aš esu iš tiesų. Baltosios Lelijos ir Garbės Riteris! Ir, kaip kievienas tikras riteris, apsirėdęs šarvais, visada laikydamas mintyje ir širdyje Garbės Kodeksą, aš atsiradau šiame pasaulyje tam, kad daryti žygdarbius. Kai bandžiau taikyti pirmąjį Kodekso punktą "Aš elgiuosi su kitais taip, kaip noriu, kad būtų elgiamasi su manimi", aš mėginau daryti "gera" bet kokia kaina, net tais atvejais, kai mano pagalba iš tiesų nebuvo reikalinga. Aš užmiršau, jog šioje Visatoje egzistuoja Laisvos Valios Įstatymas, todėl gavau savo karčią pamoką. Dabar veikiu atsargiau ir labiau apgalvotai. Praeitais metais buvo daug vilčių, laukimo ir nusivylimo. Kai susiduriu su kai kuriais dalykais vienoje ar kitoje situacijoje, aš kartais sakau: "Kam visa tai, Viešpatie? Tu pasiuntei mus į šį pasaulį, kad mes įgytume Dieviškos patirties ir sugrįžtume pas Tave, bet būtent gyvenimiški įdirbiai trukdo mums ir kartais padaro širdyje daugybę žaizdų, kurias skauda ir maudžia, net ir po storu šarvo sluoksniu". Bet mano Riteris-Komandoras, Šventasis Brolis visada kviečia ginti tikruosius, Dieviškus idealus ir vadovautis riterio kodeksu, nežiūrint į nieką. Jis visada kalba, kad reikia rasti pozityviąją pusę bet kokioje gyvenimiškoje situacijoje. Jis - didelis optimistas, ir man norėtųsi taip pat įgytį jo neblėstančio tikėjimo ateitimi. Tikrasis riteris visada siekia puoselėti savyje garbės, orumo ir drąsos kilnias savybes, jis siekia apginti silpnuosius ir padėti prislėgtiems bei vargšams. Jis neieško priešų išorėje. Jis nėra idealas ir tikrai ne superdidvyris. Jis taip pat turi miglotų baimių ir netobulumų, kurie pakyla iš jo sąmonės ir pasąmonės kaip donkichotiški milžinai. O štai, kovoti su jais žymiai sunkiau, ir kartais, nėra kitos išeities, kaip tik nuolankiai melsti Dievo. Taigi, ponai ir ponios, net ir vienas lauke yra karys"! Su gilia pagarba, Baltosios Lelijos ir Garbės Riteris |