Muzikos reikšmė mūsų gyvenime

Brangūs draugai! Paskelbto kūrybinio konkurso "Mes - už Dorovę!" adresu buvo atsiųstas Maskvos gyventojų Vadimo Belojenko ir Aleksandro Suchovo filmas "Gyvenimo ritmas". Nors filmas neatitinka konkurso reikalavimų dėl savo trukmės (apie 34 min.), vis tik jis yra labai aktualus. Jame iš esmės nagrinėjama muzikos poveikio žmogui tema. Žemiau galite perskaityti filmo scenarijų.

Filmą (rusų kalba) galite pažiūrėti čia: http://vimeo.com/28093513.

Būtų puiku, jeigu šį filmą peržiūrėtų kiek galima daugiau žmonių, kad jį parodytų įvairūs televizijos kanalai skirtinguose miestuose ir šalyse.

"Gyvenimo Ritmas"
populiaraus-mokslinio filmo scenarijus

...Tiems, kieno akys ir ausys dar neužteršti vartotojiškomis šiukšlėmis.
Kieno širdys dar nesustabdytos
"mechaninės civilizacijos" mašinos svirtimi...
Nikolajus Rerichas. Adamant

Kiekvienas etninis muzikos tipas turi ryškiai išreikštą įtaką istorijai, moralei ir žmonijos kultūrai. Iki šiol buvo manoma, kad muzika atsiranda iš ją lydinčios istorinės epochos kultūrinės terpės.

O gal yra atvirkščiai - kultūrinė epochos terpė yra sukuriama muzikos?

Pabandysime panagrinėti muzikos įtaką civilizacijos vystymuisi, surasime šiuolaikinės muzikos ištakas ir pamąstysime apie ateities muziką.

Muzikos poveikis sąmonei ir materijai.

Įdomu išsiaiškinti, kas gi tai - muzika, ir kokią įtaką ji daro žmogui?

Religiniai šaltiniai teigia, kad Visata buvo sukurta garsu. Krikščionių visų knygų Knygoje, Biblijoje, pasakyta: "Pradžioje buvo Žodis...", kurio pagalba Dievas kūrė mūsų Visatą. Egipto Dievas Totas Visatą sukūrė, panaudodamas savo balso garsus. Indijos filosofijoje aukščiausias pradas - Brachma - įkūnytas garse OM, ir per šį garsą buvo sukurta visa kas yra. Iš to darytina išvada, kad garsas ir ritmas - fundamentalios sąvokos ir kūrinijos pagrindas.

O ką gi kalba mokslas?

Kimatika - tai mokslas apie bangų, kylančių, sąveikaujant garso bangoms ir neorganinei materijai, formų kūrimo savybes. Kimatikos sąvoką sukūrė šveicarų mokslininkas Hans Jenny. Devynis savo gyvenimo metus jis paskyrė garso poveikio neorganinei materijai tyrinėjimams, užfiksuodamas rezultatus fotojuostoje.

Jis ant plieninių plokščių patalpindavo įvairias medžiagas – vandenį arba kitus skysčius, plastmasę, smalą, molį, dulkes – ir priversdavo plokštes judėti skirtingo dažnio supamaisiais judesiais.

Faktiškai jis tęsė vokiečių mokslininko Ernsto Chladni (1756) darbą, taip pat vykdžiusio eksperimentus su garsu. Chladni užberdavo smėlio ant stiklo plokštės ir braukdamas smuiko stryku plokštės kraštą, priversdavo susiformuoti puikius simetrinius raštus iš smėlio kruopelyčių.

Kuo aukštesni virpesiai, tuo sudėtingesnės formos, o kai kurios turi panašumo į tradicines rytietiškas mandalas ir ratus laukuose. Yra įrodymų, jog garsas pasižymi savybe kurti formą.

Negyvi daiktai - vandens lašai, smalos rutuliukai ir kitos medžiagos, paveiktos garso bangų daktaro Jenny bandymuose, pačios pradėdavo banguojantį judėjimą ir palaipsniui susiformuodavo ryškūs kontūrai.

Beformiai gabaliukai, persmelkti garso, šokinėjo ir pulsavo. Atrodė, lyg jie būtų sudaryti iš gyvos medžiagos ir kvėpuotų. Kai tik garsas nutildavo, judėjimas sustodavo, ir ant plokštės likdavo gulėti tik beformiai gniužuliukai iš neorganinės materijos. Antrajame "Kimatikos" tome daktaras Jenny rašo: "Dabar jau nekelia abejonių tai, kad neorganinės chemijos srityje, taip pat kaip ir gyvosios gamtos pasaulyje, veikia tie patys harmonikų susidarymo dėsniai... Mes akivaizdžiai matome, kad harmoninės sistemos, atvaizduotos šiuose eksperimentuose, susiformuoja veikiamos virpesių, turinčių tam tikrą intervalą ir harmoninį dažnį".

Kimatika mums akivaizdžiai parodo, kad vibracijos sukuria materijos formą. Nereikėtų užmiršti, kad bet kokia materija susideda iš smulkiausių dalelių, kurios visą laiką juda, turi savo toną, spalvą, geometrinę figūrą. Visus cheminius elementus galima užrašyti natomis. Naudojantis tokia lentele, nesudarytų sunkumų pakeisti medžiagos kristalinę gardelę, tuo pačiu suteikiant medžiagai kitų savybių, pavyzdžiui, padidinti kuro oktaninį skaičių. Vibracijos - tai kuriamoji galia, kurianti begalinį gyvybės formų skaičių bet kurioje terpėje pagal harmoninius dėsnius.

Vanduo

Didelis vandens kiekis (iki 80 procentų) žmogaus audiniuose padeda perduoti garsą. Dėka japonų mokslininko profesoriaus Masaru Emoto atliktų tyrimų, mes galime susidaryti objektyvų supratimą apie galingą muzikos energetinį-informacinį bei aplinką formuojantį poveikį, nagrinėdami muzikos poveikio vandeniui pavyzdį.

Masaru Emoto atliktų bandymų, paveikti vandenį įvairia muzika, metu buvo nustatyta, kad tam tikros muzikos rūšies poveikio vandeniui rezultatas yra paprastame vandenyje susiformavusios įvairios šešiabriaunės kristalinės struktūros. Išskirtine šių muzikos kūrinių savybe yra jų muzikinio piešinio, ritmo ir garso atitikimas harmonijos dėsniams – struktūrinės kūrybos dėsniams ir vystymosi procesų ritmams, kurie yra būdingi fundamentaliems gyvybės organizavimo dėsniams visose jų išraiškų formose.

Tai klasikinė muzika, tikra liaudinė muzika, taip pat senoviniai dainavimo būdai, rytų mandalos. Suderindama mus su gyvenimo harmonija, ši muzika gali gydyti mūsų kūną ir sielą; pripildyti energija ir kūrybiniu aktyvumu.

Jeigu Jūs teikiate pirmenybę tokiai muzikai, jūsų sąmonė, jūsų vidinis pasaulis suderintas su harmonija, kūryba, sveikata ir vystymusi.

Paveikiant įprastą vandenį kitokių rūšių muzika, kristalinės struktūros iš viso nesusiformuoja, o prieš tai suformuota kristalinė vandens struktūra suyra.

Toks griaunantis poveikis būdingas iškreiptai muzikai: visų rūšių rokui, džiazui, tango, fokstrotui, bliuzui, soul, kurios iškreipia žmogaus, gamtos ir Visatos gyvenimui būdingą ritmo ir garso harmoniją. Jos suardo gyvybiškai svarbias struktūras ir procesus, energetiškai juos ištuština, nepaisant trumpalaikio tuo metu gaunamo fizinio bei emocinio įaudrinimo ir suteikiamo malonumo įspūdžio.

Džiazas

Džiazas - tai vudu ritmų rūšis, atkeliavusi pas mus iš Afrikos kontinento kartu su juodaodžiais, vergais išvežtais iš Afrikos į Pietų ir Centrinę Ameriką. Jie rinkdavosi Naujojo Orleano aikštėje, šokdavo, dainuodavo ir atlikdavo vudu ritualus. Galų gale vietos valdžia šiuos susirinkimus išvaikė.

Kornetistas Buddy Bolden 1885 metais pradėjo naujai groti šią muziką. Jis buvo pirmasis istorijoje džiazo muzikantas, kuris sugalvojo ypatingą "laužytą" ritmą – "didysis ketvertas" arba "didysis kvadratas". Šis ritmas pasižymi uždelsimu 4-oje dalyje, taip pat akcentuojamos kiekviena 2-oji ir 4-oji takto dalys. Nuo šio momento džiazas įgavo savo išskirtinį ritmą.

Vėliau Bolden tapo pačiu žinomiausiu ir paklausiausiu juodaodžiu muzikantu Naujajame Orleane. Bet už viską reikia susimokėti: po 10 metų nuo naujos muzikinės krypties sukūrimo, jam išsivystė sunki psichinė liga.

Džiazas tapo viešųjų namų muzika, vėliau jį buvo leista groti šokių aikštelėse ir baruose. Kurį laiko tarpą buvo juntamas stiprus pasipriešinimas džiazo muzikai, bet tai palaipsniui nuslopo ir jis tapo visuotinai priimtino gyvenimo būdo dalimi. Ši muzika tapo populiari ne tik juodaodžių vergų palikuonių, bet ir baltųjų amerikiečių tarpe.

Džiazas išsiskiria "kapotu" ritminiu piešiniu, kuris iššaukia besileidžiantį energijos tekėjimą, priešingai nei klasikinė muzika, kuri sukuria kylančios energijos srautą. Perklausykite palyginimui, pradžioje Bacho kūrinį, o po to - džiazo kompoziciją, ir Jūs pajusite skirtumą.

Pagrindinis džiazo uždavinys - hipnotizuojantis veikimas. Jis tampa kultine, ritualine muzika. Be to, jis veikia širdies susitraukimų ritmą ir daro nežymų, bet nuolatinį poveikį sąmonei ir emocijoms. Žmogus palaipsniui praranda ryšį su realybe, jo sąmonė tampa apdujusi. Įvykus pirmam kontaktui su šia muzika, žmogus ją priima kaip prievartą ir iškraipymą. Bet palaipsniui, jai tampant mūsų kultūros dalimi, mes priprantame prie jos taip pat, kaip tai vyksta su kitais žalingais įpročiais...

Rokas

"Taip ryškiai skrieja, taip greitai sudega".
Iš grupės "Piatnica" (Penktadienis; Lt) dainos

Dar senovės graikų filosofas Platonas rašė: "Muzikinis auklėjimas - veiksmingesnė priemonė nei visos kitos, nes ritmas ir harmonija randa kelią į sielos gelmes... Reikėtų vengti naujos muzikos rūšies įvedimo – tai kelia pavojų visai valstybei, nes muzikinio stiliaus pokyčiai visuomenėje visada atsispindi ir politiniame gyvenime".

Aristotelis taip pat tvirtino, kad muzika turi galią formuoti charakterį ir, kad žmogus muzikos pagalba gali išmokti išvystyti savyje teisingus jausmus.

Rokas pradžioje taip pat buvo priimamas kaip prievarta ir iškraipymas, nes savo esmėje jis turi ritmą, paveldėtą iš rythm-and-blues ir džiazo.

Į šią muziką buvo įterpti nauji elementai, adaptuoti baltaodei publikai.

Tai buvo lengvai pasiekta su mušamųjų ir elektrinių muzikos instrumentų pagalba. Bosinė gitara, kontrabosas, elektrinė gitara ir mušamieji pavertė muziką garsesne ir ritmiškesne.

Pirmieji ryškūs rokenrolo atstovai Little Richard ir Chuck Berry pelnė vis didesnę ir didesnę šlovę. Vienintelis dalykas, kuris vis dar glumino visuomenę,- tai jų odos spalva.

Publikai reikėjo "baltojo dievaičio". Juo tapo Elvis Presley, kuriam likimas paruošė "rokenrolo karaliaus" vaidmenį.

50-aisiais prasidėjo nauja epocha. Rokenrolo epocha. Jaunimas gavo ilgai lauktą išsilaisvinimą nuo vidinių stereotipų ir elgsenos modelių. Ši muzika, kaip suspausta spyruoklė, kuri išsitiesė, padėjo jiems išlaisvinti savo seksualumą, agresiją ir nekontroliuojamas emocijas, liejantis naujo šamano būgno garsams. Šamano, kurio vardas - Rokas!

Atsiradę Beatles, Pink Floyd, Jimi Hendrix, Black Sabbath ir daug kitų, tapo tais, kurie nuvedė paskui save naujają kartą. Meilė ir agresija, karas ir taika, narkotikai ir rokas, seksualinė revoliucija, drabužiai, laisvė, filosofija, savęs paieškos! Visa tai - didžiulė hipių judėjimo banga.

Hipių judėjimas padarė didelę įtaką seksualinės laisvės JAV ir kitose šalyse atsiradimui. Ši seksualinių pažiūrių revoliucija buvo daugiau nei tik reakcija į puritonišką moralę, vyravusią 20 amžiaus 50-iais ir 60-ųjų metų pradžioje. Tikroji laisvė hipiams reiškia išsilaisvinimą nuo visų socialinių draudimų. O kur dar narkotikų ir psichodelikų vartojimas, klausantis jaunimo dievaičių - roko žvaigždžių, pastarųjų sąmonė buvo naikinama jų pačių muzikos.

Visi šie abejotinos vertės malonumai, kuriuos žmonės patirdavo klausant roko muzikos, ne kėlė žmogiškąją sąmonę, o stūmė ją į gyvuliškų instinktų ir aistrų, agresijos, pykčio, narkotikų, alkoholio, nikotino, neatsakingų seksualinių santykių ir negimusių vaikų žudymo bedugnę.

Roko muzikos poveikio žmogui rezultatas yra visiškas fizinis ir dvasinis sunaikinimas. Tai patvirtina daugelio roko muzikantų, anksčiau laiko palikusių šį pasaulį dėl savo gyvenimo būdo, tragiški likimai...

Jie taip ryškiai skriejo ir taip greitai sudegdavo...

Mūsų dienų muzika

Mūsų dienomis (populiarioji muzika evoliucionavo iki neįmanomų ribų) rhythm and blues, hip-hopas, alternatyvi, elektroninė muzika skamba kiekviename automobilyje, namuose, baruose ir restoranuose ir netgi parduotuvėse.

Žmonės tapo "visavalgiais". Išsitrynė ta riba, kai jie priskirdavo save tam tikram stiliui, turinčiam savo esmėje kažkokią idėją, kviečiančią paskui save jaunus protus.

Taip, dabar daugelis taip pat save laiko tam tikros subkultūros dalimi, bet dauguma vis tik tapo melomanais. Internetinės bendruomenės, blogai, tinklapiai, suteikiantys galimybę greitai keistis informacija, padarė apsikeitimą muzika momentiniu reiškiniu. Perklausei - pasidalinai. Tokio nekontroliuojamo įvairių stilių ir krypčių muzikos klausymosi rezultatas yra labai liūdnas.

Mums neatrodo žalinga klausytis vienokios ar kitokios kompozicijos. Mes galime ir nepajusti staigaus efekto. Bet po to ji, lyg tamsus užklotas, uždengia mūsų sąmonę. Ji įsišaknija ir jau nepriklausomai nuo mūsų norų, veikia mūsų mintis, jausmus, emocijas ir poelgius. Muzika pradeda savo darbą - keisti mus.

Susierzinimas, agresija, nervingumas, depresija, nenustygimas vietoje, nesugebėjimas susikoncentruoti, materialinių ir dvasinių vertybių perkainojimas, seksualinė paleistuvystė – tai gausus derlius, kuriuo mus apdovanoja populiarioji muzika.

Muzika tapo šiuolaikinės visuomenės masinio vartojimo produktu, ji tapo prekę: drabužius, maisto produktus, elektroniką, lydinčiu papildu. Dabar - tai gerai suplanuotas piaro kompanijos instrumentas.

Mes galvojame, kad turime galimybę rinktis! Bet mes renkamės tik įpakavimą, o turinys dažniausiai visur tas pats.

Parduotuvėse mums nemokamai perša ne pačios geriausios kokybės melodijas. Mums savo pasaulėžiūrą primeta žmonės, kurie nesuvokia atsakomybės masto, gulančio ant jų pečių, ir leidžiančių viešose vietose nekokybišką, kartais net pasibjaurėtiną muziką.

Šiuolaikinė muzika mūsų gyvenimuose įgavo tūkstančius atspalvių. Bet jeigu susimąstyti ir pažvelgti į pagrindinių šiuolaikinės muzikos krypčių atsiradimo ištakas, visur atrasime iškreiptą ritmą, atėjusį pas mus iš Afrikos kontinento, kurio vakarietiška (europinė) kultūra nepažinojo ir nenaudojo savo muzikoje daugelį šimtmečių...

Šiandien beveik visa planeta vibruoja šiuo ritmu (vudu ritmu).

Apibendrinimai ir išvados

Daugelis mano, kad simpatija ir antipatija vieniems ar kitiems muzikiniams kūriniams - tai skonio reikalas. Tačiau šis "skonis" formuojamas pagal energetinį-informacinį muzikos atitikimą žmogaus sąmonei, jo siekiams, jo vidiniam pasauliui.

Jeigu žmogaus sąmonė sukoncentruotą į patį save, apribota proto nuostatomis, materialiniais interesais ir siekiu gauti kuo daugiau malonumų, jis nesugebės išgirsti klasikinės muzikos gyvybinės pilnatvės, jos kuriamos ir perduodamos gerosios žinios.

Išsilavinimo technokratiškumas sugriauna emocinę-vertybinę asmenybės sritį. Primityvi emocinė sritis, dvasinis inertiškumas palaipsniui iššaukia žmoguje žiaurumą, abejingumą, apriboja džiaugsmų ratą. Menas, skirtas vystyti, plėsti žmogaus dvasinį pradą, tampa reikalingas tik kaip pramoga, statomas į vieną eilę su reginiais.

Dėl išvystytų masinių informavimo priemonių - tele, radio, audio, video - kuriama pramoginė industrija, skirta nereikliam vartotojo skoniui. Kai kultūra tampa masine, į pirmą vietą neišvengiamai atsistoja ne kultūriniai, bet ekonominiai kriterijai. Tuos, kurie valdo komercinę pasilinksminimo rinką, domina tik jūsų pinigai. Vyksta prievartinis bjaurasties, blogo skonio diegimo procesas.

Mes nebandome įpiršti savo nuomonės. Mes nenorime ir negalime nieko mokyti. Mes norime, kad kiekvienas iš mūsų susimąstytų kaip viena ar kita muzika mus veikia. Veikia, pulsuoja ir gyvena mumyse, nulemdama mūsų mintis, emocijas ir elgseną.

Kiek iškilių žmonių įvairiose meno ir mokslo srityse triūsė tam, kad pakelti žmonių vibracijas. Kur dabar visi tie nepakartojami žmogaus sąmonės kūriniai?

Kodėl mes užmiršome tai, kas geriausia? Kodėl įsileidome į savo širdis pačius žemiausius meno, muzikos, kinematografijos, dailės pavyzdžius? Kaip atsitiko, kad jaunimas liko be taip jiems reikalingo dvasinio peno. Kuris tiesiog būtinas jų sielų vystymuisi.

Ar mes viską padarėme, kad priartinti geriausių žmonijos idealų mūsų šalyje įgyvendinimą?

Būtinas jaunimo švietimas nuo pat mažens. Būtina užpildyti televizorių ekranus ir parduotuvių lentynas geriausių kūrinių pavyzdžiais. Niekas to nepadarys už mus pačius!

Tik šviesūs pavyzdžiai ir grožis turi užimti pirmąsias vietas visose masinėse informavimo priemonėse, ypatingai televizijoje ir internete.

Viską dar galima pakeisti! Reikalingi dvasiniai pasišventėliai! Reikalingi kūrėjai!

Didis menas veda mus tikrųjų gyvenimiškų vertybių suvokimo link.

Vadim Belojenko, Aleksandr Suchov, Maskva