Interviu žurnale "Raktas"

2014m. spalio 11-24 d. žurnale "Raktas" Nr.21(52) buvo išspausdintas TVJ "UŽ DOROVĘ" dalyvio interviu. Visos šio žurnalo numerio publikacijos buvo skirtos vienai temai: "Melas ir Tiesa". Žurnalistė Agnieta Jonikienė kalbėjosi su Judėjimo dalyviu Giedriumi Misevičiumi. Pokalbio ištraukas pateikiame žemiau.

Tik doras žmogus gali gyventi laimingai

Ar laikote save doru, aukštos moralės žmogumi? Tikiu, tikiuosi ir linkiu, kad į šį klausimą galėtumėte atsakyti teigiamai. Šiais laikais, deja, dorovės ir moralės normos dažnam individui reiškia tik abstrakčias, galbūt netgi nemadingas ir nelabai svarbias sąvokas. Tačiau tada kodėl nuo neatmenamų laikų dorybė, dorovingumas buvo laikomi vienomis svarbiausių civilizuoto ir kilnaus žmogaus savybių?

Apie tai kalbame su Giedriumi Misevičiumi - 2014 metų balandžio 1-ą dieną įkurto Tarptautinio visuomeninio judėjimo "UŽ DOROVĘ!" nariu, atsakingu už jo veiklą Vilniuje. Aprašomame judėjime oficialiai dalyvauja 3777 žmonės visame pasaulyje, tarp jų - 88 lietuviai. Nors judėjimas "UŽ DOROVĘ!" buvo įkurtas visai neseniai, jo narių propaguojamos idėjos, anot Giedriaus, yra senos kaip žmonių civilizacija, ir viešas jų agitavimas atrandamas įvairiausiais istoriniais laikotarpiais.

- Kas įkvėpė TVJ "UŽ DOROVĘ!" susikūrimą? Kodėl tokios organizacijos šiandien yra aktualios ir reikalingos?

- Deja, dažniausiai, kaip sakoma, iš gero gyvenimo tokie judėjimai nekyla. "UŽ DOROVĘ" idėja gimė įkvėpta noro pakeisti liūdną šio laikmečio situaciją, susijusią su dorovės idėjų nebuvimu šiuolaikinio žmogaus ir visuomenės sąmonėje, jų nesuvokimu ir laipsnišku išnykimu. Judėjimą įkūrė grupė bendraminčių iš Rusijos, Ukrainos ir Latvijos, siekdami suvienyti jėgas ir tokiu būdu efektyviai skleisti dorovės idėjas.

Kalbant apie tai, kaip aš prisidėjau prie šios iniciatyvos, šių metų pradžioje, pajutęs impulsą ir įkvėpimą, parašiau straipsnį "Laisvės iliuzija arba iliuzijos nelaisvėje". Ieškodamas informacijos paremti straipsnio idėjoms, nagrinėdamas istoriją ir joje randamus įtikinamus pavyzdžius suvokiau, kad žmonija tiesiog neturi kito pasirinkimo; jeigu dorovės ir moralės koncepcijos nebus iškeltos į pirmą vietą, mes būsime pasmerkti palaipsniui degraduoti, o apie jokį progresą nebus net kalbos. Iš tiesų tai vyksta jau šiandien, visa visuomenė gana sparčiai degraduoja. Todėl, atradęs TVJ "UŽ DOROVĘ!", neabejodamas jų veiklos prasmingumu, prisijungiau.

Vienas mano minėtų istorijos pavyzdžių randamas XIX a. pabaigoje, Japonijoje, valdant imperatoriui Meidzi (valdė 1867-1912 metais). Šis imperatorius dorovės ir moralės vertybes laikė svarbesnėmis už įstatymus. Japonija iki šio imperatoriaus atėjimo į valdžią buvo laikoma atsilikusia valstybe; ji neturėjo ryšių su likusiu pasauliu, negalėjo pasigirti technologiniais ir techniniais pasiekimais. Tačiau per keturiasdešimt imperatoriaus Meidzi valdymo metų ši šalis tapo viena pirmaujančių pasaulyje. Japonijoje atsirado telegrafas, universitetai, laikraščiai, geležinkelis, parlamentas, konstitucija.

Japonai technines naujoves importavo iš Europos ir iš pradžių jie labai godžiai vartojo iš ten atkeliavusias prekes ir paslaugas: daugybė drabužių buvo vežami iš Europos šalių, japonai mielai atsisakė nepatogių tradicinių kimono ir pradėjo vilktis vakarietiškus kostiumus. Po šio ypač aktyvaus domėjimosi Vakarų kultūra japonai šiek tiek aprimo, o imperatorius Meidzi tautiečiams pareiškė, kad naujovės iš Europos bus integruojamos į Japonijos kultūrą tik tiek, kiek tai būtina ir naudinga šaliai, tačiau, teigė jis, japonai turi išlikti japonais. 1890 metų spalio 30 dieną buvo paviešimtas imperatoriaus pasirašytas manifestas, įstatymų rinkinys dėl švietimo, kuriame buvo įsakoma auklėjime ir kasdieniame gyvenime laikytis visų konfucionizmo normų ir tiesų: būti gerais draugais, būti ištikimiems šeimoje, laikytis įstatymų, būti kukliems ir t.t. Įsivaizduokite imperatorius šiuos daugumai, atrodytų, nereikšmingus veiksnius pavertė privalomais įstatymais ir juos netgi laikė svarbesniais už kitus. Šis manifestas buvo svarbus, nes jį kuriant buvo remtasi amžinosiomis, vienomis svarbiausių žmonių civilizacijos vertybių. Tokių pavyzdžių istorijoje yra ir daugiau.

- Papasakokite apie TVJ "UŽ DOROVĘ!" veiklos pradžią. Ar ji sėkminga, kaip į organizacijos veiklą reaguoja visuomenė?

- TVJ "UŽ DOROVĘ!" veikla sparčiai plečiasi. Kalbant apie Lietuvos padalinį, šiuo metu stengiamės informuoti visuomenę apie judėjimo veiklą ir idėjas, rengiame įvairias viešas akcijas bei dorovės koncepciją kiekvienas asmeniškai taikome savo gyvenimuose, stengdamiesi žiniomis apie jų naudą ir reikalingumą pasidalyti su artimaisiais, pažįstamais bei aplinkiniais žmonėmis. Pavyzdžiui, aš, lankydamasis bet kurioje viešoje įstaigoje ar turėdamas kitokią progą pasikalbėti su nepažįstamais žmonėmis, visuomet stengiuosi jiems vienaip ar kitaip užsiminti apie tai, kas svarbiausia, apie tikrąsias vertybes, taip tikėdamasis pasėti jų mintyse troškimo žinoti ir keistis sėklą, kuri vėliau galbūt išaugs į daigelį arba netgi į didelį ąžuolą.

Pavyzdžiui, trečiosios TVJ "UŽ DOROVĘ!" viešosios akcijos Lietuvoje metu klausėme Birštono gyventojų (pirmosios dvi akcijos vyko Vilniuje ir Kaune), ar reikia į mūsų gyvenimus grąžinti dorovę ir ar šis klausimas apskritai šiandien aktualus. Galiu atsakyti, kad visi žmonės vienareikšmiškai sako "taip", visi jie mano, kad dorovė yra itin svarbi ir tiesiog būtina žmogaus gyvenimo sąlyga. Tačiau pastebėjome, kad daugelis apklaustųjų yra labai nusivylę dabartine situacija ir praradę tikėjimą, jog kažkas gali pasikeisti. Jie sveikino mūsų idėją, tačiau, numoję ranka, sakė, kad vargu ar mums pavyks pasiekti kažką reikšmingo. Daugelis tarsi pasidavė, nuleido rankas, jie jaučiasi negalintys nieko pakeisti, nors jų ir netenkina dabarties gyvenimo sąlygos. Dėl to mes, TVJ "UŽ DOROVĘ!" dalyviai, jaučiame dar didesnę atsakomybę nepasiduoti ir judėti į priekį, siekdami įkvėpti visus tuos nusivylusius ir nebetikinčius žmones, palaikyti juos.

- Kokiomis teorijomis ir filosofija paremtos judėjimo "UŽ DOROVĘ!" teigiamos idėjos? Kas Jūsų mokytojai, įkvėpėjai, patarėjai?

- Egzistuoja pagrindinis ilgaamžis mokymas, kuriuo vadovaujasi judėjimo "UŽ DOROVĘ!" iniciatoriai. Šį mokymą XIX a. skleidė Jelena Petrovna Blavatskaja; XX a. pirmoje pusėje - Jelena ir Nikolajus Rerichai iš Rusijos; XX a. antroje pusėje - Mark ir Elizabeth Prophet'ai iš JAV; XXI a. pradžioje ir šiuo metu - Tatjana Nikolajevna Mikušina iš Rusijos (Omskas). T.N. Mikušina taip pat yra ir TVJ "UŽ DOROVĘ!" dvasinis lyderis. Senaisiais laikais mokymo tiesas platino Zoroastras, pranašas Mahometas, Gautama Budha, Pitagoras, Platonas, Aristotelis, Konfucijus, Laodzi, Mahavira, Jėzus Kristus ir kiti.

Iš esmės mokymas teigia, kad, be materialaus, egzistuoja ir subtilieji planai, kiti pasauliai, kurių mes negalime paliesti, tačiau sugebame jausti. Mokyme teigiama, kad visko, kas su mumis vyksta, priežastys ateina iš subtiliųjų pasaulių ir kad patys žmonės, visi nutikimai bei reiškiniai yra tarpusavyje susiję ir niekada nevyksta šiaip sau, netyčia. Viskam yra priežastis, už to slypi tam tikra pamoka. Mes, dėl savo vidinio netobulumo, pritraukiame situacijas, kurios sudaro idealias sąlygas mokytis; kad pasimokę keistume save ir augtume vidumi. Kiekvienas mūsų patiria individualius išgyvenimus, nes kiekviena siela yra sukaupusi skirtingą patirčių, išgyvenimų, blogų ir gerų darbų bagažą iš praeitų gyvenimų. Pavyzdžiui, jeigu praeitame gyvenime kažką apvogėte, šiame apvogs jus. Teigiama, kad mes, mūsų sielos ateina į Žemę tam, kad evoliucionuotų,tobulėtų, o ne tuščiai leistų laiką. Tačiau visa šio mokymo esmė, šerdis yra dorovės įstatymas.

- Kas, Jūsų nuomone, apskritai, yra dorovė? Koks yra dorovingas žmogus?

- Mūsų viduje, širdyje, egzistuoja tas matas, kriterijus, dėl kurio mes jaučiame, kada elgiamės gerai, o kada blogai. Šis jausmas, kurį iš dalies galime vadinti ir sąžine, mums suteiktas iš jau minėtų subtiliųjų pasaulių ir jį išgirsti, pajausti galime tik išjungę protą. Tam ir reikalingos meditacijos ir ypatingos sąmonės būsenos - tik jų metu mes sugebame nutildyti proto balsą ir išgirsti tą tylų, subtilų, tačiau tikrą, nuoširdų sielos patarimą, vedimą.

Protas turėtų tik patarti, kaip kažką atlikti, o ne ką atlikti, jis geba sumąstyti ir priminti būtinas detales, smulkmenas, veiksmų planą, tačiau pačią esmę, idėją turėtų diktuoti subtiliųjų pasaulių kilmės sąžinės balsas, siela, kažkas aukštesnio. Protas - tik įrankis ir jis neturėtų būti iškeliamas į pirmą vietą, kaip dabar yra mūsų visuomenėje.

Kai veikiame vedami proto, kuris slopina mūsų sąžinės balsą, nesijaučiame gerai ir visavertiškai, tuomet atsiranda poreikis tą kartais dar pasigirstantį, pajuntamą sąžinės balsą dar labiau slopinti alkoholiu, ekstremaliais užsiėmimais, trankia muzika ir panašiais kūną ir sielą žalojančiais būdais. Sąžinės balsą užslopinti siekiantys žmonės vis siekia "atsijungti" nuo pasaulio, nuo kitų ir netgi savęs paties, nuo savo minčių.

Pavyzdžiui, viršininko liepimu, žmogus, turintis atlikti kažkokius neteisingus arba konkurentams kenkiančius veiksmus, negali jaustis gerai, nes kažkur giliai viduje jis žino, kad taip elgtis nedera, tačiau, nenorėdamas, galbūt bijodamas ar tingėdamas kažką iš esmės keisti, tiesiog stengiasi įvairiais būdais nuslopinti tą vidinį balsą.

Dorovingas žmogus gyvena vadovaudamasis vidiniu sąžinės balsu, jis puikiai jį girdi ir visiškai juo pasitiki, todėl jo veiksmai yra dori, teigiami ir naudingi jam bei visai aplinkai.

- Judėjimo dalyviai teigia siekiantys nukreipti šiuolaikinio žmogaus dėmesį nuo kasdien įvairiausiais kanalais jį pasiekiančios negatyvios informacijos, tarp jų - ir naujienų. Tačiau kažkas gali pagalvoti, kad tai tolygu pasaulio, kuriame gyvename, nepažinimui, nesusivokimui dabarties situacijoje. Ką apie tai manote Jūs?

- Be abejonės, žinoti, kas vyksta aplink mus, yra reikalinga. Tačiau kitas klausimas - kiek smulkiai ir detaliai reikia išmanyti atskiras temas ir kiek energijos bei minčių verta joms skirti? Sakoma, kad norint atrasti kad ir labai nedidelį deimantą, verta išsimaudyti mazuto kubile, tačiau aš nemanau, jog tai būtina. Netikiu, kad norėdami sužinoti kažką išties naudingo ir gero mes turime nuolat skęsti negatyvios, blogai nuteikiančios informacijos sraute. Aš televizijos, o ypač žinių, nežiūriu. Nemanau, kad ten galiu išgirsti man iš tikrųjų naudingą ir reikalingą informaciją, kuria galėčiau naudotis dirbdamas kasdienius darbus, bendraudamas su artimaisiais ar tobulėdamas. Manau, kiekvienas yra pastebėjęs, kad, pavyzdžiui, vėlai vakare pažiūrėjus kupiną smurto ar siaubo filmą, miegas tampa neramus, protas aktyvuojasi, būna nejauku, o kitiems netgi baugu. Na, o po malonaus ir turiningo bendravimo, įdomaus spektaklio ar kitų pozityvių veiklų, pripažinkime, juk jaučiamės daug geriau.

Įvairių sričių mokslininkai jau ne kartą įrodė, kad informacija neabejotinai mus veikia: teigiamos mintys atneša teigiamus pokyčius, neigiamos, atvirkščiai, neigiamus. Siekiamybė būtų gebėjimas nereaguoti, giliai nepriimti mums kenksmingos ir nereikalingos informacijos, tačiau tik nedaugelis žmonių sugeba išlaikyti vidinę rimtį, kai viskas aplink pripildyta žiaurumo, blogų naujienų, kančių ir negatyvių idėjų.

Šiek tiek pasitraukus į šoną nuo kasdien mus atakuojančio negatyvios informacijos srauto (čia aš nesakau, kad būtina tuoj pat kraustytis gyventi į kaimą, išmesti televizorių ar niekada nebeįsijungti radijo), pradeda keistis mūsų sąmonė ir visas gyvenimas, nes mes esame tai, ką matome, ir mokomės iš to, ką patiriame, išgirstame, perskaitome.

Neseniai Rusijoje buvo atliktas labai įdomus eksperimentas. Trijuose šalies miestuose trims mėnesiams buvo išpirktos visos lauko reklamos erdvės (stendai, ekranai ir pan.) ir juose vietoj įprastų komercinių reklamų buvo patalpinti gražūs ir gerai nuteikiantys gamtos vaizdai. Eksperimento metu ir po jo surinkta statistika atskleidė, kad per tris mėnesius visuose trijuose miestuose sumažėjo savižudybių, tam tikrų medicininių susirgimų ir ekonominių bei kriminalinių nusikaltimų skaičius. Žinoma, kažkas gali pagalvoti, kad tai - tik sutapimas. Bet ar tikrai viskas galėjo taip identiškai sutapti konkrečiu laikotarpiu ir visuose trijuose miestuose? Gal tai - dėsningumas? Sužinoję šią statistiką, miestų administracijų atstovai, be abejonės, norėjo pratęsti šį eksperimentą, tačiau, deja, išpirkti reklamos plotus kainuoja labai daug ir komercinės organizacijos tikriausiai daug labiau suinteresuotos pardavimų, o ne žmonių laimės augimu.

- Kaip prisijungti prie judėjimo "UŽ DOROVĘ!" veiklos? Kaip ir kuo galima prie jos prisidėti?

Prisijungti prie judėjimo kviečiame viešų akcijų metu arba tai padaryti galima mūsų tinklapyje www.uzdorove.lt. Prie TVJ "UŽ DOROVĘ!" prisijungęs žmogus pasižada gyvenime taikyti dešimt mūsų judėjimo dalyvio kodekso punktų. Priimdamas kasdienius sprendimus, kurių, tyrimais įrodyta, kasdien priimame apie du šimtus, judėjimo dalyvis pradeda jį gretinti su kodekso idėjomis, svarsto, ar sprendimas joms neprieštarauja, o dienai praėjus mąsto, ar jo poelgiai buvo dorybingi, teisingi ir kuriantys gėrį. Taip pat svarsto kokie buvo sprendimų priėmimo motyvai. Tokiu būdu palaipsniui žmogus pradeda gyventi iš tiesų dorą gyvenimą. Taigi tie, kas prisijungia prie mūsų judėjimo, pirma pradeda dirbti su savimi. Šiuo atveju, kaip ir kiekvienu kitu, galioja ypač svarbi taisyklė: norėdamas pakeisti pasaulį, pradėk nuo savęs.