Visuotinė akcija 2014-09-21d.

Tarptautinio Visuomeninio Judėjimo "UŽ DOROVĘ!" paskelbtai rugsėjo 21d. visuotinei akcijai, Lietuvos skyrius nusprendė ruoštis visu rimtumu, įvertinant anksčiau vykusiuose renginiuose sukauptą patirtį. Akcijos vieta buvo pasirinkta Birštonas - nedidelis kurortinis miestelis, apsuptas žalių miškų masyvų, išsidėsčiusių Nemuno kilpoje.

Šį sykį akcijos vyksmo vietos pasirinkimas truko neilgai. Jau rugpjūčio mėnesį visi vienu balsu nusprendėme, kad kitą akciją vykdysime Birštone. Miestelis žymus savo mineraliniais vandenimis ir šiaip ištisus metus, o ypač išeiginių metu, pilnas poilsiaujančių ar taisančių sveikatą sanatorijose.

Didžiausią dėmesį šįkart nusprendėme skirti vidiniam pasiruošimui. Tinklapyje paskelbtame pranešime dar kartą paprašėme būsimų akcijos dalyvių atkreipti ypatingą dėmesį į vidines būsenas likus kelioms dienoms iki numatyto renginio ir susilaikyti nuo tiesioginio dalyvavimo jame, jaučiant didelius vidinius prieštaravimus ar konfliktus.

Pasak dalyvių, kelias paskutines dienas iki akcijos lydėjo neįprasta ramybė ir tvirtas įsitikinimas numatyto renginio būtinumu.

Birštonas

Rugsėjo 21-oji išties buvo ypatinga diena. Iš pradžių nemažai dalyvių, kurie planavo atvykti, dėl įvairių priežasčių negalėjo to padaryti. Bet vis tik į renginį atvyko nemažai žmonių ir visi buvo kažkokios ypatingai pakylėtos šventinės nuotaikos.

Sutartą dieną, sutartoje vietoje susirinkome devyniese ir patraukėme į akcijos vyksmo vietą. Atvykę apsidairėme, po to sustojome ratu trumpam pokalbiui, kuriuo pradedame kiekvieną akciją. Šįkart pokalbis gavosi šiek tiek kitoks: dvasingesnis ir daugiau šventinis. Oras tądien buvo lyg pagal užsakymą -                                                                                           beveik visą dieną skaisčiai švietė saulė.

Tuomet pasidalinome į dvi grupes ir patraukėme upės krantine.

Pirmosios grupės patirtys

Lėtai žingsniavome palei upę ir neskubėjome prakalbinti pačių pirmųjų sutiktų praeivių, pralėkusių pro mus "su vėjeliu". Ieškojome tų, su kuriais užsimegztų kontaktas, pradžioje akių lygyje. Ir tokie žmonės nevertė savęs laukti. Jau pirma sutikta pora gyvai įsitraukė į pasiūlytą diskusiją dorovės tema, sutiko su visais Judėjimo dalyvio Kodekso punktais ir noriai įstojo į jų gretas.

Įkvėpti pirmosios sėkmės, pabandėme užkalbinti moterį, sėdinčią ant suoliuko ir labai įsigilinusią į skaitomą knygą. Gavome griežtą atsakymą, kad pokalbio nebus ir nužingsniavome toliau - ieškoti žmonių labiau nusiteikusių kontaktui.

Tai buvo pirmas ir paskutinis atsisakymas pabendrauti dorovingumo tema tą dieną. Toliau viskas ėjosi kaip per sviestą. Atrodė, net nereikia dėti jokių pastangų tam, kad įtikinti pašnekovus. Reikalingi žodžiai atsirasdavo patys savaime reikiamu metu. Kiekvienas grupės narys įnešė savo indėlį bendro reikalo labui ir suderinto komandinio darbo dėka šis bendras reikalas sparčiai judėjo į priekį.

Net sutikti trys linksmai nusiteikę vyresnio amžiaus vyriškiai, kurie iš karto pareiškė, kad jie jau pasiekę tokią amžiaus ribą, kai jiems jau viskas galima, neišmušė mūsų iš vėžių. Pokalbio pabaigoje, mažų mažiausiai vieno iš jų akys "degė" tikru susidomėjimu. Jis neįstojo į Judėjimo dalyvių gretas, bet labai pagarbiai paėmė lankstinuką su informacija apie Judėjimą ir įdėmiai ją perskaitė.

Būdami aktyviąja pokalbių su žmonėmis šalimi, mes likome atviri ir iš pašnekovų pusės pateikiamai informacijai. Taip vienas jaunuolis, lydintis atvykusią iš Maskvos merginą, kuri vėliau įstojo į Judėjimo dalyvių gretas, pastebėjęs mus fotografuojančius gamtos vaizdus, primygtinai klausė - kur galima būtų pamatyti mūsų darbus. Mums dingtelėjo mintis apie būtinybę sukurti Judėjimo tinklapyje fotografijų galeriją, kur kiekvienas norintis galėtų ne tik grožėtis puikiais gamtos vaizdais, bet ir parsisiųsti aukštos raiškos fotografijas visiškai laisvai ir nemokamai.

Ypač įsiminė pokalbis su moterimi, viena sėdėjusia ant suoliuko ir besigėrėjusia atsiveriančiu nuo aukštumos peizažu. Patvirtinamai linktelėjusi į mūsų klausimą apie būtinybę skleisti dorovingumo idėjas visuomenėje, ji atkreipė mūsų dėmesį į tai, kad šių idėjų daigai turi sudygti šeimoje, tuo tikslu sekant vaikams pasakas, pasakėčias, mokinant patarlių, per kurias mūsų protėviai perdavė mums patį svarbiausią ir vertingiausią palikimą - niekada nepasensiančias žinias.

Antrosios grupės įspūdžiai

Nuo pat pradžių, kai tik išėjome į krantinę, pagrindinę pasivaikščiojimų vietą kurorte, iš karto pajutome, kaip čia puiku – tyras oras, pritrenkiančio grožio gamtovaizdis ir tokia ramybė, kuri pati savaime nuteikia gilesniam pokalbiui. Nutarėme, kad būtinai reikės čia atvažiuoti dar kartą.

Nors pirmoji užkalbinta moteris atsisakė tęsti pokalbį, sakydama, jog neturi laiko, vėliau visais sutiktais žmonėmis negalėjome atsidžiaugti. Jautėsi didžiulis jų gerumas, taikos troškimas ir tvirtas įsitikinimas, jog gyvenimas turi būti tik dorovingas. Daugelis sakė: „mes stengiamės“ arba „mes juk taip ir gyvename“. Nei vienas žmogus mums nepasakė, kad „veltui gaištate laiką“ arba „nieko iš to nesigaus“ – pesimistų čia nebuvo :)! Kaip tik priešingai, mes vėl girdėjome žodžius „dėkui už šį darbą“. Ypatingai malonu tą buvo išgirsti iš visai jauno vaikino, kuris vaikštinėjo su drauge.

O kai sutikome linksmą poilsiautojų grupę ir užkalbinome, papasakodami apie Judėjimą, viena moteris su žiburėliais akyse iš karto tarė: „aš - už, kur reikia pasirašyti?“ Paaiškinus, kad norint tapti Judėjimo dalyviu nei mokėti, nei pasirašyti niekur nereikia, o reikia tik užsirašyti :), visa grupė ėmė rašytis, perduodant sąrašą iš rankų į rankas. Visos sakė: „žinoma, mes pritariame tokiam reikalui“. Kai vienas vaikinas, trupučiuką atsilikęs nuo grupės, priėjo ir paklausė: ‘kur čia galima užsirašyti, kad tapti Judėjimo dalyviu?“, mes juokdamiesi atsakėme : „taip, čia, tik prašom stoti į eilę :)“. Visi buvome puikios nuotaikos."

Baigiamoji dalis

Užbaigdami akciją, vėl susirinkome toje pačioje vietoje, nuo kurios ir pradėjome žygį. Lydėjo pakylėta nuotaika ir gerai atlikto darbo jausmas. Darbo rezultatas - 28 nauji Judėjimo dalyviai.

Šiuos pojūčius dar labiau sustiprino netoliese pasirodęs baltas kaip sniegas paukštis. Tai tapo puikiu ir pakylėtu finaliniu akordu, pažyminčiu renginio pabaigą.

Su šviesiais palinkėjimais iš Birštono
TVJ "UŽ DOROVĘ!" Lietuvos skyrius