Laumos Ergle straipsnis Latvijos žurnale „Misterija“

Rugpjūčio mėnesio Latvijos žurnale „Misterija“ buvo išspausdintas Laumos Ergle straipsnis apie Judėjimą „UŽ DOROVĘ!“. Straipsnį Lauma parašė tuoj pat, kai tik grįžo iš pirmojo TVJ suvažiavimo.

Mūsų liaudies dainose žodis „dorovė“ dažnai minimas kaip garbės, pagarbos, ir laimingo žmogaus gyvenimo prielaida, mūsų protėviai tai gerai žinojo ir dorovę vertino:

Šiais laikais mes atsidūrėme tokioje padėtyje, kai žmonija problemų turi daugiau nei galimybių jas išspręsti. Tik ar ne todėl ir susikaupė didžiulis kiekis rimtų problemų, kad mes ir galvoti pamiršome apie etiką ir dorovę savo kasdieniniame gyvenime? Arba dar blogiau: ir tiesiogiai, ir netiesiogiai skatinamos įvairios blogybės, turint tikslą pasipelnyti. O tie, kurie pasirenka visur sekti dorovės principais, laikomi prastuoliais, nesugebančiais pasiimti iš gyvenimo visko, kas tik įmanoma.

Kas yra dorovė ir ką reiškia būti doru žmogumi?

Čia galima išvardinti visas žinomas teigiamas žmogaus savybes: sąžiningumą, tiesumą, teisingumą, nesavanaudiškumą, pasiaukojimą, sugebėjimą mylėti ir atleisti ir t.t. Galima prisiminti mums labiau žinomus biblijinius dešimt įsakymų, duotų per Mozę, Jėzaus Kristaus paliktus įsakymus, galima paminėti iš senesnių už Vedas laikų atėjusius Manu dėsnius, etinius Mahaviros principus, dešimt Budos Šakjamuni įsakymų. Visose pasaulinėse religijose galima rasti tuos pačius pagrindinius dorovinius principus, taigi, tai nėra kažkas nauja. Bet kurioje religijoje viena ar kita forma duota pamatinė auksinė dorovingumo taisyklė: "elkis su kitais žmonėmis taip, kaip norėtum, kad jie su tavimi elgtųsi"..Arba: "Nedaryk kitam to, ko nenorėtum pats".Ši taisyklė išreikšta, rodos, visai nieko bendro tarpusavyje neturinčiose skirtingose kultūrose: induizme, budizme, krikščionybėje, islame, konfucianizme, antikiniuose filosofiniuose veikaluose. Tai, savo ruožtu, liudija apie ištakų vieningumą.

Visuomenės dorovinis lygis visiškai ir pilnai nulemia visų problemų sprendimus:pradedant nuo tarptautinių santykių, karinių konfliktų, ekonominių krizių ir baigiant švietimu, kultūra, nekalbant jau apie terorizmą ar nusikalstamumą.

Mūsų dienomis dorovė visuomenėje krito iki katastrofiškai žemo lygio. Mes visi tai žinome, bet nematome išeities. Kadangi pasiūla glaudžiai susijusi su paklausa, tai žiniasklaida ir internetas perpildyti įvairiausiais neetiškais pasiūlymais ir informacija, kurie, lyg uždarame rate, vis labiau skatina mūsų minčių ir jausmų sferos degradavimą, ypatingai jaunuolių tarpe, kuriuose silpniau išreikštas kritinis požiūris į informaciją. Bet, ačiū Dievui, dar yra žmonių, sugebančių prisiminti ir gyventi sutinkamai su dvasiniais principais. Latvijoje tokių žmonių daug, bet kol kas ne jie "toną užduoda" visuomenėje. Atėjo laikas, kai juos turi pamatyti ir išgirsti visi, tam, kad doras gyvenimas taptų garbingu ir šiuolaikišku. Kad tokios nedorybės, kaip bet kokia prievarta, neteisingumas, melas, gudravimas, korupcija, vagystė, ir sukčiavimas taptų netoleruotinos visuomenėje, kad jos tiesiog taptų nenaudingomis ir neįmanomomis. Bet kiekvienam reikia pradėti nuo savęs. Tai labai paprasta – žengiant kiekvieną sekantį žingsnį, pradedant bet kokį darbą, tereikia paklausti savęs: koks mano motyvas, kodėl aš noriu tai daryti? Kam nuo to, ką aš darau, bus gerai – ar tik man vienam, ar ir kitiems taip pat? Todėl, kad būti doru reiškia galvoti apie kitų gerovę daugiau, nei apie savo, galų gale – „pamilk artimą savo, kaip save patį“. Kuo daugiau bus tokių žmonių, kurie principingai pasirinks dorovingus veiksmus visame kame netgi tada, kai toks pasirinkimas nežada greitos naudos, tuo greičiau pasveiks visa visuomenė.

Nauja – tai gerai užmiršta sena, ,sako patarlė. Dorovė ir pagarba doriems žmonėms ir yra tas „gerai užmiršta sena“, kas dabar, atsiradus jam dėmesio centre, skatintų visos visuomenės atsinaujinimą, dvasinį prabudimą – tikrąjį šiuolaikinį atgimimą. To rezultatas būtų pakilimas visose srityse – kultūroje, mene, moksle, ekonomikoje. Ir visoje žmonių gyvenimo kokybėje.

Pirmoji kregždė

Gegužės 24 dieną Maskvoje įvyko pirmasis Tarptautinio Visuomeninio Judėjimo „UŽ DOROVĘ!” suvažiavimas. Judėjimas įkurtas šių metų balandžio mėnesį, jis nekelia nei komercinių, nei politinių tikslų, jo uždavinys – skatinti etikos ir dorovės principų atgimimą visoje visuomenėse, visose tautose. Suvažiavime dalyvavo 522 judėjimo atstovai iš 16 šalių. Iš Latvijos buvo 21 dalyvis.

Suvažiavimo dalyviai pasirašė kreipimąsi, kuris vėliau buvo įteiktas JTO generaliniam sekretoriui ir valstybių - suvažiavimo dalyvių, vadovams. Dokumentas kviečia aukšto rango asmenis prisidėti prie dorovės ir dvasinių principų platinimo visuomenėje ir priimti sprendimus, atliekant savo darbines pareigas, tik remiantis aukštais doroviniais principais

Į suvažiavimą susirinko žmonės, kuriuos jaudina žmonijos ir Žemės planetos ateitis. Ir čia jie pirmą kartą pajuto tą nuostabų vienybės jausmą, kai esi žmonių, atvykusių iš visų pasaulio šalių, būryje, bet visi jie – tavo bendraminčiai, pasirinkę pozityvų vystymosi kelią. Ir pasiruošę padaryti viską tam, kad paskatintų ir šalia esančius taip pat kasdien galvoti apie dorovingumą, dvasinį atgimimą ir gyventi vadovaujantis Sąžinę.

Judėjimo dalyviu gali tapti kiekvienas žmogus, kuris priima dešimt Kodekso teiginių, ir pasižada vadovautis jais savo gyvenime:

1.Aš elgiuosi su kitais taip, kaip noriu, kad būtų elgiamasi su manimi.

2.Aš nekenkiu nei žmogui, nei gyvūnui, nei Gamtai.

3.Aš myliu, rūpinuosi artimaisiais ir savo gimtais namais – Žemės planeta.

4.Aš - už darbą bendram labui.

5.Aš renkuosi sąžiningumą, teisingumą ir nuoširdumą, dorovinį tyrumą, paprastumą ir kuklumą visuomeniniame bei asmeniniame gyvenime.

6.Aš siekiu kelti savo sąmonę ir pozityviai mąstyti.

7.Aš laikausi sveiko gyvenimo būdo.

8.Aš džiaugiuosi kitų pasiekimais taip, kaip savo paties.

9.Aš - už visų tautų brolybę.

10.Aš gyvenu vadovaudamasis sąžine.

Judėjimas sumanytas kaip visaapimantis, jo galia ir pasiekimu taps masiškumas ir vienybė. Nes tik tuomet, kai dauguma žmonių patys gyvens dorai, visur palaikys dorovę ir reikalaus iš valdžios atstovų, ypač išrinktų rinkimuose, etiško ir doro elgesio, tik tada taps įmanomu dvasinis visuomenės atgimimas. Masinio judėjimo nebus įmanoma nepastebėti arba ignoruoti. Todėl taip yra svarbu, kad tie, kuriems rūpi mūsų vaikų ir visos žmonijos ateitis, taptų judėjimo dalyviais. Daugelis gali pagalvoti: užtenka ir to, kad aš gyvenu dorai, kam dar reikia kažkokio visuomeninio judėjimo? Būtent todėl jis ir reikalingas, nes neužtenka vien savo paties gyvenimo dorai ir teisingai, būtina dar ir kitus išjudinti! Jungtinis masinis visuomeninis judėjimas turės galią ir autoritetą tam, kad galėtų veikti dorovės ir dvasingumo atgimimo labui. Mūsų ateitis, ir mūsų vaikų ateitis yra mūsų pačių rankose – mūsų jautriose širdyse ir veikliuose protuose.

Dvasiniu Tarptautinio Visuomeninio Judėjimo „UŽ DOROVĘ!” lyderiu yra Tatjana Mikušina, jo prezidentu – Andrejus Byčkovas.

Judėjimo simboliai – balta lelija ir baltai-žydra juostelė reiškia skaistumą, teisingumą, nekaltybę, viltį ir laisvę.