Susitikimai Baltijos šalyse

Brangūs draugai!

Rugpjūčio pabaigoje Judėjimo Prezidentas A.V. Byčkov apsilankė su vizitais Latvijoje ir Lietuvoje. Šių šalių Judėjimo dalyviai atsiuntė pasakojimus apie praėjusius susitikimus.

Ir bendras darbas, ir džiugi draugų susitikimo šventė
Latvijoje

Rugpjūčio 29 d. Rygoje įvyko ypatingas renginys! Tarptautinio Visuomeninio Judėjimo "UŽ DOROVĘ!" dalyviai Latvijoje galėjo asmeniškai susipažinti ir pabendrauti su TVJ " UŽ DOROVĘ!" Prezidentu Andrejumi Valerjevičiumi Byčkovu.

Be Judėjimo dalyvių, į susitikimą atėjo daug susidomėjusių žmonių, kurie vėliau pasirašė, išreikšdami pageidavimą įstoti į Judėjimą "UŽ DOROVĘ!".

Abejingų nebuvo, o daugelis net atvyko iš tolimų šalies kampelių, kaip pavyzdžiui, mūsų Judėjimo dalyvė Lilija Burova, gyvenanti 320 km atstumu nuo Rygos ir atvykusi specialiai, kad aplankyti mūsų renginį.

Susitikimas vyko Prekybos ir Pramonės rūmų konferencijų salėje ir buvo pradėtas labai iškilmingai - Latvijos respublikos himnu-malda "Dieve, laimink Latviją!". Renginio metu kalbėjo daug žinomų šalyje žmonių.

Žinomas aktorius, teatro direktorius Nik papasakojo apie nacionalinius Latvijos simbolius: himną ir vėliavą. Šventikas Vadis Berc savo kalboje visiškai palaikė Judėjimo idėją ir "Aukšto Dorovingumo Doktriną". Kandidatas į Latvijos Parlamentą Raimond Leinis-Puke taip pat pilnai palaikė "Aukšto Dorovingumo Doktriną" ir Judėjimo idėjas bei pabrėžė jų panašumą su savo partijos priešrinkimine programa. Latvijos televizijos kultūrinių-auklėjamųjų laidų vedėjas Erik Niedra savo kalboje pabrėžė, kad viską lemia bendras visuomenės sąmonės lygis, todėl reikia veikti šio lygio kėlimo kryptimi.

Ir štai ilgai laukta akimirka - Tarptautinio Visuomeninio Judėjimo "UŽ DOROVĘ!" Prezidento A.V. Byčkovo kalba. Judėjimo Prezidentas savo kalboje išreiškė pasitenkinimą bendru susidomėjimo dorovingumo klausimais Latvijoje lygiu ir pasidžiaugė turėjęs galimybę išklausyti tiek daug įdomių pasisakymų. Akivaizdi išvada - mūsų užduotis - eiti į priekį, žingsnis po žingsnio, teisinga kryptimi ir remiantis jau egzistuojančiu istoriniu paveldu bei tautiniais kultūriniais lobynais.

Susitikimo eigą lydėjo pakili susirinkusiųjų nuotaika ir pralėkė jis kaip viena akimirka. Matyt, dėl savo turiningos programos, ir atminty išliko kaip džiugi draugų susitikimo šventė.

Mūsų brangus svečias buvo maloniai nustebintas dvasingumo atmosfera Latvijoje ir gyventojų pasiryžimu atkurti dorovingumo idealus.

Reikalingas ir labai "šiltas" susitikimas
Lietuvoje.

Su džiaugsmu pranešame, kad pas mus svečiavosi TVJ "UŽ DOROVĘ!" prezidentas Andrej Valerjevič Byčkov. Pas mus jis sutiko atvykti po vizito į Latviją.

Rugpjūčio 31 d. įvyko susitikimas su Judėjimo dalyviais. Tai buvo labai reikalingas ir labai "šiltas" susitikimas. Gavome daug naudingų patarimų. Andrej Valerjevič patarė kokiomis veiklos kryptimis reikėtų dėti pastangos, kad visas darbas taptų labiau įprasmintas, kaip kalbėti su žmonėmis, kad jie geriau suprastų Judėjimo uždavinius, teikė pavyzdžius. Ir, žinoma, darsyk priminė, kad svarbiausia - tai pačiam būti pavyzdžiu.

Žmonės klausinėjo, dalinosi savo patirtimi ir visa susitikimo atmosfera buvo tokia draugiška, kaip būna, kai sėdi su draugais vakare prie laužo. Pokalbis vyko "šiltai", savitarpio supratimo aplinkoje, bet nuo to nenukentėjo aptarimų konstruktyvumas. Palyginus skirtingų šalių patirtis, pasimatė, jog dorovingumo idėjų platinimas skirtingose šalyse, nevertinant kai kurių nedidelių tautinių ypatumų, iš esmės susitinka su panašiais sunkumais, iš kurių pagrindinis - žmonių mąstymo inertiškumas. Išvada piršosi pati savaime: Judėjimas turi tapti ta jėga, kuri duos postūmį ir padės įgyti pagreitį šiame procese.

Po susitikimo žmonės dar ilgai nenorėjo paleisti Andrejaus Valerjevičiaus, uždavinėjo jam klausimus, dėkojo už vizitą, siūlė informacijos apie Judėjimo veiklą platinimo būdus.

Kitą dieną supažindinome svečią su žymiausiomis vietovėmis ir per vieną dieną vienoje šalyje aplankėme tris sostines. Ir tai nėra spausdinimo klaida. Pirma stotelė - Kauno miestas, tarpukario laikotarpiu, kai Lietuva buvo tapusi unikalia valstybe, neturinčia savo sudėtyje istorinės sostinės, paskelbtas laikinąja sostine. Antra stotelė - miestelis Trakai. Šiame rajone XIV amžiuje buvo senoji Lietuvos sostinė. Apžiūrėjome senąją pilį - buvusią didžiųjų kunigaikščių, Lietuvos valdovų, rezidenciją. Ir trečioji stotelė, be abejonės - Lietuvos sostinė nuo 1323 m., Vilniaus miestas.

Be galo ribotas apsilankymo laikas neleido tiesiogiai aplankyti visų įžymiausių miesto vietų. Ir pažintis su sostine įvyko, pakilus į universiteto varpinę, pastatytą XVII amžiuje, nuo kurios viršaus atsivėrė kerintis vaizdas į vieną žaliausių pasaulio sostinių, ir į patį didžiausią barokinį senamiestį rytų ir vidurio Europoje.

Tikimės, kad mums pavyko parodyti svarbiausia - šalies ir joje gyvenančios tautos sielą.

TVJ "UŽ DOROVĘ!" Lietuvos skyrius