Teisus tas, kas remiasi nekintamais doroviniais įstatymais

Judėjimo Prezidento atsakymas į klausimą apie Rusijos pritaikytas kontrsankcijas ES ir JAV.

publikuota "Regiony Rossii" : http://gosrf.ru/news/15657/

Visiems akivaizdu, kad mes stebime priešpriešą tarp dviejų stambių valstybių, kurios mėgina patvirtinti savo kaip valstybių-lyderių pozicijas ir suvienyti aplink save sąjungininkus. Tai užsitęsusi politinė šachmatų partija. Rusija žengė atsakomąjį žingsnį, įvesdama sankcijas maisto produktų iš ES, JAV, Kanados, Norvegijos ir Australijos įvežimui.

Mes, Tarptautinio Visuomeninio Judėjimo "UŽ DOROVĘ!" dalyviai, negalime teikti politinių vertinimų įvykiams ir palaikyti vieną ar kitą pusę remdamiesi tik savo pilietine pozicija. Savo sprendimuose mes remiamės Judėjime suformuluotais pagrindiniais dokumentais - tai Judėjimo dalyvio Kodeksas ir Aukšto Dorovingumo Doktrina.

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad Rusija ilgai tylėjo ir kentė, o dabar žengė efektingą atsakomąjį žingsnį. Ar tikrai taip yra?

Mūsų požiūriu, JAV ir jų sąjungininkai veikia sutinkamai ir tiksliai pagal savo ideologiją: "Mes turime daugiau pinigų, mūsų žmogiškieji ir ekonominiai pasiekimai yra didesni, reiškias, mes esame labiau progresyvūs, o tai savo ruožtu reiškia, kad mes stipresni ir pranašumas mūsų pusėje". Ką galima priešpastatyti tokiai pozicijai? Pareikšti, kad JAV ir jų sąjungininkai yra blogi, o mes geri, kaip minimum - neefektyvu.

Mums atrodo, kad Rusija įtraukta į purviną žaidimą pagal svetimas taisykles pavadinimu "Kas stipresnis - tas viršesnis". Atsakomasis Rusijos žingsnis nėra "veidrodinis". Šio sprendimo net negalima susieti su biblijoje minimu principu: "akis už akį", "dantis už dantį". Šiuo atveju gaunasi taip: "akis už dantį ir dantis už akį". Todėl atsakomasis žingsnis nekonstruktyvus ir toks pat nedoras, kaip ir oponentų. Pačios sankcijos savaime nurodo esant neteisingą motyvą tų, kas jas sugalvojo. Įžvelgiamas noras atkeršyti ir pastatyti į vietą.

Yra toks posakis: "Kieno tiesa, to ir jėga!". O teisus tas, kas remiasi nekintamais doroviniais įstatymais. Todėl vartojimo ir technokratinio vystymosi ideologijai galima priešpastatyti tik dorovingumo ideologiją. Kuris teisus, o kuris neteisus; kuris pirmas pradėjo, o kuris atsakė - neturi reikšmės. Svarbu, koks yra politikų, priimančių vienokį ar kitokį sprendimą, vidinis motyvas.

Mūsų požiūriu, išmintingiau būtų buvę uždrausti įvežti tik tą produkciją, kuri turi savyje GMO, kenksmingų medžiagų, pesticidų, herbicidų ir kitokios "chemijos". Visko, kas valgyti žmonėms yra kenksminga. Ir aiškinti žmonėms, kad anksčiau to padaryti mums neleido įvairūs ekonominiai ir politiniai įsipareigojimai. Mes buvome priversti pirkti abejotinos kokybės prekes. Dabar mūsų jau niekas neberiša ir mes pirksime tik aukštos kokybės prekes ne vedami noro atsikirsti, bet išimtinai siekdami naudos žmonėms ir jų sveikatai. Tokiu atveju, net jeigu būtų produktų deficitas, tai Rusijos gyventojams galima būtų paaiškinti, kad toks sprendimas priimtas, rūpinantis jų sveikata. Jeigu tai tiesa ir pasakyta nuoširdžiai, visi supras. Europai tai būtų puiki proga peržiūrėti maisto pramonės produkcijos, skirtos eksportui, gamybos būdus. Galima būtų modernizuoti gamybą ir pagaminti sveikesnius maisto produktus, tinkančius žmonėms. Ir skausmingas smūgis būtų suduotas ne paprastiems fermeriams, o monopolijoms, kurios siekdamos vis atpiginti produkciją, jos gamybos metu naudoja kenksmingas organizmui medžiagas. O draudimas įvežti GMO iš viso smogtų tik JAV.

Kadangi šalies vadovybė nesiremia aiškia ir suprantama visiems ideologija, tai ir iškyla tokie klausimai: Ar nepakenks sankcijos Rusijos vartotojams? Ar bus suteikta reali pagalba vietiniams žemės ūkio produkcijos gamintojams, ar tiesiog bus perpaskirstyti importo srautai? O kurios dar ekonomikos šakos bus paliestos kontrsankcijomis?

Išeina taip - nėra pasitikėjimo šalies vadovybe. Nėra šimtaprocentinio gyventojų palaikymo. O vakarų darbštuoliai-fermeriai tik dar labiau susierzins ir palaikys savo šalių vyriausybes.

Reziume: Žaidžiame pagal svetimas taisykles. Savo pačių sukurtų taisyklių nėra. Atsakomosios sankcijos tik pagilina priešpriešą ir sukelia naują agresijos bangą. Geriausiu atveju Rusijos gyventojų tarpe išaugs pseudopatriotizmo laipsnis, blogiausiu - užgims baimė dėl gerovės mažėjimo ir sustiprės nepasitikėjimas.

Jeigu vadovautis sena dorovine išmintimi, tai net labiausiai neigiamą ir sudėtingiausią situaciją įmanoma pilnai ar dalinai pasukti į savo pusę. Todėl, jeigu šalies vadovybė savo politiką rems išimtinai tik dorovės pozicijomis, tai su kiekviena diena ji atras vis daugiau šalininkų ir vis mažiau priešininkų, kaip savo šalies gyventojų tarpe, taip ir pasaulinėje visuomenėje.

Rusija turi istorinį šansą duoti pasauliui naują dorovės ideologiją.