Prezidento kalba Suvažiavime

Brangūs draugai, bendraminčiai, aš įsitikinęs, kad šioje salėje susirinko žmonės, kuriems rūpi dvasingumo klausimai mūsų kasdieniniame gyvenime. Dvasiniuose ieškojimuose kai kurie iš jūsų išpažįstate krikščioniškąjį tikėjimą, kai kurie islamą ar kitas tradicines religijas. Kai kurie praktikuoja filosofinius mokymus, o kai kurie tiesiog laikosi moralinių principų gyvenime. Bet visus mus sujungti gali vienas žodis, ir tas žodis – „Dorovė“. Tai visiems suprantamas žodis. Dorovės supratimas glūdi bet kurios religijos ir bet kurio filosofinio mokymo pagrinduose.

Be to, nėra pasaulyje nei vienos šiuolaikinės Konstitucijos, į kurią nebūtų įtrauktos dorovinės normos. Didžioji dauguma mūsų planetos valstybių deklaruoja dorovinius principus pagrindiniame savo šalies Įstatyme. Jungtinės Tautos dar 1948 metais žmogaus teisių Deklaracijoje įtvirtino dorovinius pagrindus tautų ir valstybių tarpusavio santykiuose.

Ir Rusijos Federacijoje taip pat į dorovės sąvoką žvelgiama, kaip į Rusijos konstitucinę vertybę.

Tačiau iš tikrųjų mes matome visuotinį dorovės smukimą iki katastrofiško lygio. Kodėl taip vyksta? Todėl, kad valstybės gali rašyti kiek tik nori pačių puikiausių įstatymų, bet jei mes patys jų nesilaikysime, tai viskas bus be naudos.

Kas trukdo mums būti dorovingais? Jūs pasakysite, kad tai nėra paprasta, nes kiekvieną dieną iš televizijos ekranų į mūsų namus ateina vulgarumo ir prievartos pavyzdžiai.

Įvairių formų seksualiniai piktnaudžiavimai ir iškrypimai tampa norma ir kai kuriose šalyse netgi įtvirtinami įstatymiškai. Tautų kultūrinis ir išsilavinimo lygis krenta metai iš metų. Nereikia jokių karų, nereikia vykdyti jokių griovimų iš išorės. Nedorovinga liaudis pati sugriaus savo šalį iš vidaus.

Būtent todėl visam pasauliui reikia pakilti UŽ DOROVĘ! Būtent todėl kiekvienas privalo susimąstyti apie tai, kiek dorovingas bus kiekvienas jo pasirinkimas. Vien tik tai gali mus ištraukti iš vulgarumo ir prievartos pančių, vien tik tai sugebės atverti mums Kelią tolesnei evoliucijai. Mes pamiršome apie dorovinius įstatymus. Tos civilizacijos, kurios pamiršta dorovinius įstatymus, pasmerktos nebūčiai.

Ir jei aš imsiu rinktis dorovingumą, ir jūs imsite rinktis dorovingumą, ir jūs, ir jūs, ir visi gyvenantys šiame viešbutyje, ir šiame mieste, ir šioje šalyje, ir visose pasaulio šalyse, tai visa žmonija taps kilnesnė, teisingesnė, tiesesnė, trumpiau tariant - dorovingesnė, o tai reiškia - laimingesnė. Tuomet automatiškai (pabrėžiu – automatiškai!) išnyks visos mūsų visuomenės problemos.

Todėl šiandien aš kreipiuosi į jus, į tuos iš jūsų, kurie savo sąmonėje pasiruošę priimti dorovinius principus ir vadovautis jais savo gyvenimuose.

Nereikia, draugai, eiti į gatves ir šaukti apie būtinybę vadovautis doroviniais principais. Mes kviečiame jus vadovautis doroviniais principais, visų pirma, savo širdyse.

Nesupraskime klaidingai. Mes sukūrėme ne aukšto dorovingumo žmonių Judėjimą. Daugeliui mūsų iki to dar toli. Mes sukūrėme Judėjimą žmonių, kurie nori tapti aukšto dorovingumo žmonėmis ir dėl to kasdien deda pastangas, ir stengiasi būti pavyzdžiu šiuo klausimu.

Į mūsų Judėjimo paštą atkeliauja daug laiškų, kuriuose žmonės klausia, ką dabar būtina daryti ir siūlo įvairias idėjas.

Aš atsakysiu. Pats svarbiausias Judėjimo dalyvių darbas šiandien – tai darbas su savimi. Nereikia nieko mokyti dorovingumo, reikia pačiam stengtis būti dorovingu ir kitiems patarti tapti mūsų Judėjimo dalyviais, paaiškinant mūsų principus ir požiūrius.

Žinoma, Judėjimo valdyba organizuos įvairias masines akcijas ir renginius. Bet šie renginiai vyks kryptingai ir organizuotai. Jokia saviveikla regionuose nebus sveikintina. Mūsų Judėjimo jėga – masiškume ir organizuotume. Labai noriu, kad visi tai suprastumėte.

Jei mes veiksime bendrai, sutartinai, jei mes – kiekvienas mūsų – kiekvieną dieną rinksimės dorovingumą, tai dorovė nustos būti abstrakčia sąvoka ir Dorovės Įstatymas taps natūraliu mūsų gyvenimo poreikiu.

Būtent todėl, brangūs draugai, mes ir sukūrėme mūsų Tarptautinį Visuomeninį Judėjimą „UŽ DOROVĘ!“. Dėkoju jums už dėmesį.