„PATVIRTINTA“

Tarptautinio Visuomeninio Judėjimo

"UŽ DOROVĘ!" steigėjų

bendro susirinkimo protokolu 2014m. balandžio 1d.

Susirinkimo pirmininkas _________ (A.V. Byčkov)

Tarptautinio Visuomeninio Judėjimo

„UŽ DOROVĘ!“

ĮSTATAI

Maskva

2014 m.

1. BENDROSIOS NUOSTATOS

1.1. Tarptautinis Visuomeninis Judėjimas „UŽ DOROVĘ!“ (toliau Judėjimas), apjungia dalyvius, nesančius nariais. Judėjimas yra masinis tarptautinis visuomeninis susivienijimas, siekiantis dorovinių, socialinių, šviečiamųjų, kultūros ir kitų visuomeniškai naudingų tikslų, deklaruojamų šiuose Įstatuose ir palaikomų Judėjimo dalyvių tiek Rusijos Federacijoje, tiek ir užsienio valstybėse.

1.2. Pilnas originalus Judėjimo pavadinimas rusų kalba: Международное Общественное Движение «ЗА НРАВСТВЕННОСТЬ!». Sutrumpintas originalus pavadinimas rusų kalba: МОД «ЗА НРАВСТВЕННОСТЬ!». Pilnutinis Judėjimo pavadinimas anglų kalba: INTERNATIONAL SOCIAL MOVEMENT „IN FAVOR AND SUPPORT OF MORALITY!“. Sutrumpintas pavadinimas anglų kalba: ISM „IN FAVOR AND SUPPORT OF MORALITY!“ (lietuvių kalba: Visuomeninis Tarptautinis Judėjimas "UŽ DOROVĘ!" arba TVJ "UŽ DOROVĘ!"; skliausteliuose pateikta vertėjo pastaba).

1.3. Judėjimas yra nekomercinė organizacija, nekelianti pagrindinio tikslo siekti pelno ir neskirsto pelno tarp steigėjų ir (arba) Judėjimo dalyvių.

1.4. Judėjimas, vykdydamas savo įstatinius uždavinius, veikia sutinkamai su Rusijos Federacijos Konstitucija, Federaliniu įstatymu „Apie visuomeninius susivienijimus“, Rusijos Federacijos Civiliniu kodeksu, kitais  Rusijos Federacijoje galiojančiais federaliniais įstatymais ir teisiniais aktais, šiais Įstatais, vadovaujasi visuotinai pripažintais tarptautiniais principais, normomis ir standartais. Dalyje, kiek tai neprieštarauja aukščiau išvardintoms normoms, Judėjimas veikia užsienio šalių, kuriose vykdo veiklą Judėjimo dalyviai ir filialai, teisinių aktų pagrindu.

1.5 Judėjimo veikla remiasi savanorystės, teisėtumo, interesų bendrumo, visų dalyvių lygiateisiškumo, viešumo ir savarankiškumo principais.

1.6 Judėjimas vykdo veiklą be valstybinės registracijos, nėra juridinis asmuo, negali turėti savo turtinės nuosavybės. Tačiau gali turėti anspaudus ir blankus su savo pavadinimu, bei savo simboliką – emblemas, vėliavas, vėliavėles ir kitus rekvizitus.

1.7 Judėjimo steigėjai ir dalyviai neatsako pagal Judėjimo įsipareigojimus, o Judėjimas neatsako pagal steigėjų ir dalyvių įsipareigojimus.

1.8 Judėjimas vykdo Įstatuose numatytą veiklą Rusijos Federacijos teritorijoje. Judėjimas gali vykdyti šią veiklą kitų šalių teritorijose, sutinkamai su tose šalyse galiojančia įstatymine baze.

1.9 Judėjimo iniciatorius ir dvasinis lyderis yra Rusijos Federacijos pilietė Mikušina Tatjana Nikolajevna.

1.10 Nuolat veikiančio Judėjimo vadovaujančio organo – valdybos būstinė yra: Maskvoje, Rusijos Federacijoje.

2. JUDĖJIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

2.1 Judėjimo tikslai:

• Pasaulinio dvasinio potencialo ir geriausių žmonijos pasiekimų meno, kultūros, mokslo, technikos srityse panaudojimas, siekiant visuomenės dorovinių pagrindų atgimimo Rusijoje ir užsienio šalyse, siekiant auklėti harmoningai išsivysčiusius žmones, taip pat vaikų ir suaugusiųjų švietimui, remiantis doroviniais idealais;
• dalykinė ir kultūrinė konsolidacija su visuomeniniais susivienijimais, turinčiais panašius tikslus;
• draugystės ir tarpusavio supratimo stiprinimas su kitomis tautomis;
• kiti tikslai, neprieštaraujantys Rusijos Federacijoje veikiantiems įstatymams, tarptautinėms normoms bei kitose šalyse, kurių teritorijoje savo veiklą vykdo Judėjimo padaliniai, galiojantiems įstatymams ir Judėjimo įstatams.

2.2 Siekdamas šių tikslų įgyvendinimo Judėjimas sprendžia šiuos uždavinius:

• vykdo dvasinių, dorovinių pagrindų prioriteto visuomenės gyvenime propagandą;
• apjungia visų socialinių grupių piliečių pastangas visuomenės vystymui, remiantis pilietinėmis teisėmis;
• nustatyta tvarka dalyvauja Rusijos ir tarptautinių programų, dotacijų, nukreiptų į visuomenės dorovinį, dvasinį ir kultūrinį atgimimą, paruošime ir įgyvendinime;
• palaiko dorovinius šeimos pagrindus, rūpinasi dvasiniu požiūriu į vaikų gimimą ir auklėjimą, sveiko gyvenimo būdo atgimimą;
• dalyvauja programų sveikatos apsaugos, švietimo, kultūros, dvasinio vystymosi, piliečių teisių, sporto, poilsio ir turizmo srityse kūrime ir realizavime;
• dalyvauja mokymo programų, skirtų augančios kartos auklėjimui kultūros, dvasingumo ir dorovės dvasioje, paruošime ir realizavime;
• palaiko tarpregioninius ir tarptautinius ryšius su organizacijomis, besilaikančiomis analogiškų tikslų, siekiant tikslų, numatytų Įstatuose;
• organizuoja ir veda masinius dorovinius – dvasinius, mokslinius – techninius, socialinius –kultūrinius renginius;
• kuria ir vysto savo laidas radijui ir televizijai;
• vykdo paskaitinę veiklą, veda kultūrines – muzikines programas;
• vykdo bibliotekinę veiklą, organizuoja paveikslų, knygų ir kitų, aukšto dvasingumo meno kūrinių ir antikvariato parodas-pardavimus;
• kuria  kultūrinius ir laisvalaikio centrus;
• vykdo gyventojų tarpe veiklą, nukreiptą į priklausomybės nuo narkotikų, alkoholio, tabako likvidavimą;
• kuria ir dalyvauja programose, nukreiptose padėti žmonėms su ribotomis galimybėmis; nepilnamečiams įstatymų pažeidėjams; piliečiams, išleistiems iš įkalinimo įstaigų; priklausomiems nuo psichoaktyvių medžiagų;
• teikia organizacinį ir informacinį palaikymą ekologinėms mokslinėms-praktinėms programoms ir organizacijoms, kurios jas realizuoja;
• remia gamtos ir gyvūnų apsaugą;
• organizuoja poezijos, tapybos kūrybines laboratorijas, pirmoje eilėje pritraukiant į jas vaikus ir jaunimą;
• kuria mokymo įstaigas pagal Marijos Montesori ir Roberto Miulerio metodikas;
• nustatyta tvarka įgyvendina poligrafinę, redakcinę - leidybinę, reklaminę - informacinę veikls, Judėjimo garsinės ir video medžiagos, bei trečiųjų asmenų pateiktos medžiagos, susijusios su tikslais ir uždaviniais, numatytais Judėjimo Įstatuose, įrašų kopijavimo veiklą;
• organizuoja ir vykdo socialines apklausas, mokslines – teorines ir praktines konferencijas, seminarus aktualiomis įstatinės veiklos temomis;
• siekiant įgyvendinti įstatuose numatytus tikslus, sudaro atitinkamas sutartis su kitais visuomeniniais judėjimais, kurių veikla neprieštarauja Rusijos Federacijos įstatymams ir tarptautinės teisės normoms.

2.3 Savo tikslų ir uždavinių realizavimui Judėjimas gali vykdyti ir kitas veiklos rūšis, neuždraustas Rusijos Federacijos ir kitų užsienio šalių, kuriose įkurti ir savo veiklą vykdo Judėjimo struktūriniai padaliniai – filialai ir atstovybės, įstatymais.

3. JUDĖJIMO TEISĖS IR PAREIGOS

3.1 Judėjimas turi teisę:

• laisvai  platinti informaciją apie savo veiklą;
• organizuoti susirinkimus;
• atstovauti ir ginti savo teises, teisėtus interesus valstybinės valdžios organuose ir vietos savivaldybėse, kituose visuomeniniuose susivienijimuose;
• Judėjimo įstatinės veiklos klausimais palaikyti tiesioginius kontaktus ir ryšius su užsienio nekomerciniais nevyriausybiniais susivienijimais;
• Judėjimas gali kitaip realizuoti savo teises tarptautinių ryšių srityje, kurios atitinka Judėjimo įstatiniams tikslams ir uždaviniams,  ir neprieštarauja veikiantiems Rusijos Federacijos įstatymams, tarptautinėms normoms ir šalių, kurių teritorijose įsikūrę ir dirba jo struktūriniai padaliniai, įstatymams.

3.2  Judėjimas privalo laikytis Rusijos Federacijos ir šalių, kurių teritorijose Judėjimas vykdo savo veiklą, teisinių normų, visuomenėje priimtų tarptautinės teisės principų, o taip pat normų, kurios numatytos dabartiniu Judėjimo Įstatymu ir kitais steigiamaisiai dokumentais.

4. JUDĖJIMO DALYVIAI

4.1 Judėjimas susideda iš dalyvių ir kuria savo veiklą, vadovaudamasis savanoriškumo, lygiateisiškumo, savivaldos, teisėtumo ir viešumo principais. Informacija apie Judėjimo Įstatus ir jo programos dokumentus yra vieša.

4.2 Judėjimo dalyviais gali būti piliečiai, sulaukę 18 metų, o taip pat visuomeniniai susivienijimai: nacionaliniai-kultūriniai, moterų, jaunimo, veteranų, labdaros ir kiti, veikiantys Rusijos Federacijos teritorijoje ir užsienio šalyse, atitinkantys įstatymo „Apie visuomeninius susivienijimus“ reikalavimams, išreiškę palaikymą Judėjimo tikslams ir uždaviniams, jo atskiriems renginiams ir prisidedantys prie šių tikslų ir uždavinių realizacijos, dalyvaujantys Judėjimo veikloje bei pripažįstantys galiojančius Judėjimo Įstatus.

4.3 Užsienio piliečiai ir asmenys be pilietybės lygiomis teisėmis su Rusijos Federacijos piliečiais gali būti Judėjimo steigėjais ir dalyviais, iššskyrus išimtinius atvejus, nustatytus Federaliniais įstatymais ir tarptautiniais Rusijos Fedaracijos susitarimais.

4.4 Judėjimo dalyviai priima Tarptautinio Visuomeninio Judėjimo “UŽ DOROVĘ!” dalyvio Kodeksą, pateiktą žemiau, ir vadovaujasi juo savo gyvenime:

• Aš elgiuosi su kitais taip, kaip noriu, kad būtų elgiamasi su manimi.
• Aš nekenkiu nei žmogui, nei gyvūnui, nei Gamtai.
• Aš myliu, rūpinuosi artimaisiais ir savo gimtais namais – Žemės planeta.
• Aš - už darbą Bendram Labui.
• Aš renkuosi sąžiningumą, teisingumą ir nuoširdumą, dorovinį tyrumą, paprastumą ir kuklumą visuomeniniame bei asmeniniame gyvenime.
• Aš siekiu kelti savo sąmonę ir pozityviai mąstyti.
• Aš laikausi sveiko gyvenimo būdo.
• Aš džiaugiuosi kitų pasiekimais taip, kaip savo paties.
• Aš - už visų tautų brolybę.
• Aš gyvenu vadovaudamasis Sąžine.

4.5 Judėjimo steigėjai yra jo dalyviai.

4.6 Judėjimo dalyvių apskaita vykdoma tokiu būdu: organizacijų – juridinių asmenų apskaitą vykdo Judėjimo Valdyba, įtraukdama jų duomenis į Judėjimo dalyvių registrą; fiziniai asmenys tampa judėjimo dalyviais, savanoriškai užsiregistravę Judėjimo svetainėje arba išsiuntę raštišką pranešimą (t.t. elektroniniu paštu) nuolat veikiančio Judėjimo valdymo organo adresu arba akredituotų aktyvistų, gyvenančių Rusijos Federacijos regionuose ar užsienyje, adresais, kuriame turi būti išreikštas pritarimas Judėjimo tikslams ir (arba) jo konkrečioms akcijoms, nurodant vardą, pavardę, tėvavardį, gyvenamąją vietą - šalį, sritį (valstiją), miestą, telefoną, el. paštą (jeigu toks yra).

4.7 Judėjimo dalyviai – fiziniai ir juridiniai asmenys – turi vienodas teises ir pareigas.

4.8 Kiekvienas dalyvis (juridiniai asmenys – per įgaliotus atstovus) turi teisę:

• dalyvauti Judėjimui vadovaujančių organų darbe;
• rinkti ir būti išrinktam į Judėjimo valdymo organus;
• kelti iniciatyvas, teikti pasiūlymus, tame tarpe dėl Įstatų pakeitimų, gauti reikalingą informaciją apie Judėjimo veiklą.
• dalyvauti visuose Judėjimo organizuojamuose renginiuose;
• gauti informaciją apie planuojamus Judėjimo renginius;
• gauti metodinę ir organizacinę pagalbą idėjų bei projektų, kuriems pritaria Judėjimo valdymo organai, realizavimui;
• gauti konsultacijas, ekspertizių rezultatus, išvadas ir rekomendacijas iš Judėjimo valdymo organų, būti publikuojamam Judėjimo leidiniuose;
• naudotis Judėjimo palaikymu ir galimybėmis savo veiklos plėtimui ir tobulinimui;
• Judėjimo valdymo organų pavedimu, būti Judėjimo įgaliotu atstovu tarptautinėse, visuomeninėse, tame tarpe politinėse ir kitose organizacijose.

4.9 Judėjimo dalyviai privalo:

• laikytis Judėjimo Istatų ir Judėjimo dalyvio Kodekso;
• vykdyti Judėjimo valdymo organų sprendimus;
• aktyviai dalyvauti organų, į kuriuos yra išrinkti, darbe;
• sąveikauti Judėjimo ir jo valdymo organų autoriteto stiprinime;
• propaguoti Judėjimo tikslus ir pagrindines veiklos kryptis.

4.10 Judėjimo dalyvis gali savanoriškai atsisakyti dalyvauti Judėjime, išsiūsdamas atitinkamą raštišką pranešimą arba panaikindamas registraciją Judėjimo svetainėje. Judėjimo dalyvis nuolat veikiančio valdymo organo gali būti pašalintas iš Judėjimo, panaikinant Judėjimo dalyvio registraciją.

5. VADOVAUJANTYS JUDĖJIMO ORGANAI, JŲ KOMPETENCIJA

 5.1 Aukščiausias Judėjimo valdymo organas yra Judėjimo Kordinacinė Taryba (toliau KT). Pirminė Kordinacinės Tarybos sudėtis formuojama Judėjimo steigėjų sprendimu. KT narių skaičius negali būti didesnis kaip 15 žmonių ir ne mažesnis kaip 3 žmonės. Vėliau į KT sudėtį gali būti priimami nauji nariai arba atleidžiami seni KT nariai atviru arba uždaru likusių narių balsavimu. KT posėdžiams pirmininkauja Judėjimo Prezidentas.

5.2  KT posėdį sušaukia Judėjimo Prezidentas, ne rečiau kaip kartą per metus. Neeilinis posėdis gali būti sušauktas Judėjimo Lyderio iniciatyva arba Judėjimo KT sprendimu, o taip pat Judėjimo Prezidento reikalavimu. Judėjimo Prezidentas privalo informuoti KT narius apie posėdžio sušaukimą ne vėliau, kaip prieš 15 kalendorinių dienų.

5.3 Posėdžio datą ir vietą numato Judėjimo Prezidentas, suderinęs su KT nariais.

5.4 Posėdžio sprendimai įsigalioja:

- jeigu jo darbe dalyvauja daugiau nei pusė KT narių;

- jeigu dalyvaujančių narių skaičius mažesnis, bet su sąlyga, kad yra dokumentai, patvirtinantys visų KT narių pakvietimą į posėdį sutinkamai su galiojančiais Įstatais.

5.5 Išimtinėms KT kompetencijoms priklauso:

- Įstatų, tame tarpe naujos redakcijos, tvirtinimas, pakeitimų ir papildymų įrašymas;

- pagrindinių veiklos krypčių nustatymas ir programinių Judėjimo dokumentų priėmimas;

- nuolat veikiančio Judėjimo valdymo organo - Prezidento, atskaitingo KT, rinkimas ir jo įgaliojimų nutraukimas;

- kontrolinės – revizinės komisijos sukūrimas ir išrinkimas, esant būrinybei;

- Judėjimo Valdybos veiklos ataskaitų tvirtinimas;

- sprendimo apie Judėjimo reorganizavimą arba veiklos nutraukimą priėmimas.

5.6 Sprendimai, susiję su išimtinės KT kompetencijos klausimais, priimami kvalifikuotos daugumos – du trečdaliai KT narių balsų.

KT sprendimai kitais klausimais, priimami tik esant kvorumui ir susirinkime dalyvaujančių delegatų balsų dauguma.

5.7 KT sprendimai priimami potvarkių ir rezoliucijų forma. Posėdžio eiga įforminama protokolais.

5.8 Jeigu kurios nors visuomeninės organizacijos atstovas - KT narys, netenka savo įgaliojimų atstovaujamoje organizacijoje, jis pašalinamas iš KT sudėties.

5.9 Jeigu kuri nors visuomeninė organizacija pasitraukia iš Judėjimo dalyvių, jos įgaliotasis atstovas, esantis KT nariu, pašalinamas iš Judėjimo KT sudėties.

5.10 Koordinacinė taryba renka Judėjimo Prezidentą vienerių metų terminui. Judėjimo Prezidentas vykdo organizacines-administracines funkcijas, pasirašo reikalingus dokumentus Judėjimo vardu ir betarpiškai atstovauja Judėjimą valstybinės valdžios ir vietinės savivaldos organuose, o taip pat tarpusavio santykiuose su fiziniais ir juridiniais Rusijos Federacijos ir užsienio šalių asmenimis.

5.11 Valdybos sąstato narių skaičius nėra ribojamas ir formuojamas Prezidento iš Judėjime dalyvaujančių visuomeninių organizacijų įgaliotų atstovų, bei piliečių, esančių Judėjimo dalyviais ir atitinkamai išreiškusių savo pageidavimą, tarpo. Valdybos narių įgaliojimai išlieka iki KT naujo Prezidento išrinkimo.

5.12 Valdybos narių pareigos paskirstomos kolegialiai Valdybos posėdyje ir įtvirtinamos Judėjimo Prezidento sprendimu.

5.13 Judėjimo Prezidentas iš Valdybos narių tarpo savarankiškai skiria savo pavaduotojus ir Valdybos sekretorių. Nustato kompetenciją ir paskirsto pareigas tarp pavaduotojų ir kitų Valdybos narių. Valdybos sekretorius savarankiškai formuoja sekretoriatą, atsako už Valdybos einamųjų darbų paruošimą, tikrina, kaip vykdomi priimti sprendimai.

5.14 Valdyba turi teisę priimti sprendimus, susijusius su klausimais, numatytais galiojančiuose Įstatuose, išdėstytais Judėjimo KT sprendimuose, o taip pat visais kitais Judėjimo veiklos klausimais, išskyrus tuos atvejus, kurie priklauso išskirtinei Judėjimo KT kompetencijai.

5.15 Judėjimo Valdyba:

- vykdo Judėjimo dalyvių registraciją. Įtraukia ir pašalina iš įskaitos Judėjimo dalyvius;

- priima sprendimą dėl visuomeninių organizacijų dalyvavimo Judėjime ir dėl visuomeninių organizacijų pašalinimo iš Judėjimo dalyvių;

- vykdo einamąją Judėjimo veiklą. Organizuoja ir vykdo įvairias akcijas, renginius.

6. JUDĖJIMO STRUKTŪRINIAI PADALINIAI

6.1 Struktūriniai Judėjimo padaliniai nekuriami. Tarpusavio sąveikos ir valdymo optimizavimo tikslais, Judėjimo dalyviai sąlyginai jungiasi į regionines grupes, kurios vykdo savo veiklą be valstybinės registracijos, vieningų Judėjimo Įstatų pagrindu ir Judėjimo Koordinacinės Tarybos patvirtintomis nuostatomis.

6.2 Regioninės Judėjimo grupės formuojamos teritoriniu pagrindu, esant ne mažiau trijų piliečių ir dalyviams išreiškus norą apsijungti.

7. JUDĖJIMO KONTROLĖS - REVIZIJOS ORGANAS

7.1 Esant reikalui, gali būti sukurtas Judėjimo kontrolinės-revizijos organas.

8. JUDĖJIMO NUOSAVYBĖ IR FINANSINĖ VEIKLA

8.1 Judėjimas negali turėti finansinių lėšų ir kitokio turto nuosavybės forma. Judėjimo veikla gali būti finansuojama iš labdaringai paaukotų ir visuomeninių fondų lėšų.

9. ĮSTATYMO PAKEITIMO  IR NAUJOS ĮSTATYMO REDAKCIJOS PRIĖMIMO TVARKA

9.1 Įstatų pakeitimai ir naujos Įstatų redakcijos priėmimas vykdomas KT susirinkimo sprendimu.

9.2 Teisę iškelti klausimą dėl Įstatų pakeitimo arba naujos Įstatų redakcijos priėmimo, turi KT nariai, esant Judėjimo Prezidento arba Judėjimo dalyvių kreipimuisi į juos.

10. JUDĖJIMO REORGANIZAVIMO IR LIKVIDAVIMO TVARKA

10.1 Judėjimo reorganizavimas (suvienijimas, prijungimas, atskyrimas, išskyrimas) arba jo likvidavimas vykdomas Judėjimo KT sprendimu arba Rusijos Federacijos įstatymų nustatyta tvarka.